Only Dharma. Since 1992
Library / Tipiṭaka / ತಿಪಿಟಕ • Tipiṭaka / ಮಹಾವಿಭಙ್ಗ • Mahāvibhaṅga

೮. ಸಹಧಮ್ಮಿಕವಗ್ಗೋ

8. Sahadhammikavaggo

೧. ಸಹಧಮ್ಮಿಕಸಿಕ್ಖಾಪದಂ

1. Sahadhammikasikkhāpadaṃ

೪೩೩. ತೇನ ಸಮಯೇನ ಬುದ್ಧೋ ಭಗವಾ ಕೋಸಮ್ಬಿಯಂ ವಿಹರತಿ ಘೋಸಿತಾರಾಮೇ। ತೇನ ಖೋ ಪನ ಸಮಯೇನ ಆಯಸ್ಮಾ ಛನ್ನೋ ಅನಾಚಾರಂ ಆಚರತಿ। ಭಿಕ್ಖೂ ಏವಮಾಹಂಸು – ‘‘ಮಾವುಸೋ ಛನ್ನ, ಏವರೂಪಂ ಅಕಾಸಿ। ನೇತಂ ಕಪ್ಪತೀ’’ತಿ। ಸೋ ಏವಂ ವದೇತಿ – ‘‘ನ ತಾವಾಹಂ, ಆವುಸೋ, ಏತಸ್ಮಿಂ ಸಿಕ್ಖಾಪದೇ ಸಿಕ್ಖಿಸ್ಸಾಮಿ ಯಾವ ನ ಅಞ್ಞಂ ಭಿಕ್ಖುಂ ಬ್ಯತ್ತಂ ವಿನಯಧರಂ ಪರಿಪುಚ್ಛಾಮೀ’’ತಿ। ಯೇ ತೇ ಭಿಕ್ಖೂ ಅಪ್ಪಿಚ್ಛಾ…ಪೇ॰… ತೇ ಉಜ್ಝಾಯನ್ತಿ ಖಿಯ್ಯನ್ತಿ ವಿಪಾಚೇನ್ತಿ – ‘‘ಕಥಞ್ಹಿ ನಾಮ ಆಯಸ್ಮಾ ಛನ್ನೋ ಭಿಕ್ಖೂಹಿ ಸಹಧಮ್ಮಿಕಂ ವುಚ್ಚಮಾನೋ ಏವಂ ವಕ್ಖತಿ – ನ ತಾವಾಹಂ, ಆವುಸೋ, ಏತಸ್ಮಿಂ ಸಿಕ್ಖಾಪದೇ ಸಿಕ್ಖಿಸ್ಸಾಮಿ ಯಾವ ನ ಅಞ್ಞಂ ಭಿಕ್ಖುಂ ಬ್ಯತ್ತಂ ವಿನಯಧರಂ ಪರಿಪುಚ್ಛಾಮೀ’’ತಿ…ಪೇ॰… ಸಚ್ಚಂ ಕಿರ ತ್ವಂ, ಛನ್ನ, ಭಿಕ್ಖೂಹಿ ಸಹಧಮ್ಮಿಕಂ ವುಚ್ಚಮಾನೋ ಏವಂ ವದೇಸಿ – ‘‘ನ ತಾವಾಹಂ, ಆವುಸೋ, ಏತಸ್ಮಿಂ ಸಿಕ್ಖಾಪದೇ ಸಿಕ್ಖಿಸ್ಸಾಮಿ ಯಾವ ನ ಅಞ್ಞಂ ಭಿಕ್ಖುಂ ಬ್ಯತ್ತಂ ವಿನಯಧರಂ ಪರಿಪುಚ್ಛಾಮೀ’’ತಿ? ‘‘ಸಚ್ಚಂ, ಭಗವಾ’’ತಿ। ವಿಗರಹಿ ಬುದ್ಧೋ ಭಗವಾ…ಪೇ॰… ಕಥಞ್ಹಿ ನಾಮ ತ್ವಂ, ಮೋಘಪುರಿಸ, ಭಿಕ್ಖೂಹಿ ಸಹಧಮ್ಮಿಕಂ ವುಚ್ಚಮಾನೋ ಏವಂ ವಕ್ಖಸಿ – ‘‘ನ ತಾವಾಹಂ, ಆವುಸೋ, ಏತಸ್ಮಿಂ ಸಿಕ್ಖಾಪದೇ ಸಿಕ್ಖಿಸ್ಸಾಮಿ ಯಾವ ನ ಅಞ್ಞಂ ಭಿಕ್ಖುಂ ಬ್ಯತ್ತಂ ವಿನಯಧರಂ ಪರಿಪುಚ್ಛಾಮೀ’’ತಿ। ನೇತಂ, ಮೋಘಪುರಿಸ, ಅಪ್ಪಸನ್ನಾನಂ ವಾ ಪಸಾದಾಯ…ಪೇ॰… ಏವಞ್ಚ ಪನ, ಭಿಕ್ಖವೇ, ಇಮಂ ಸಿಕ್ಖಾಪದಂ ಉದ್ದಿಸೇಯ್ಯಾಥ –

433. Tena samayena buddho bhagavā kosambiyaṃ viharati ghositārāme. Tena kho pana samayena āyasmā channo anācāraṃ ācarati. Bhikkhū evamāhaṃsu – ‘‘māvuso channa, evarūpaṃ akāsi. Netaṃ kappatī’’ti. So evaṃ vadeti – ‘‘na tāvāhaṃ, āvuso, etasmiṃ sikkhāpade sikkhissāmi yāva na aññaṃ bhikkhuṃ byattaṃ vinayadharaṃ paripucchāmī’’ti. Ye te bhikkhū appicchā…pe… te ujjhāyanti khiyyanti vipācenti – ‘‘kathañhi nāma āyasmā channo bhikkhūhi sahadhammikaṃ vuccamāno evaṃ vakkhati – na tāvāhaṃ, āvuso, etasmiṃ sikkhāpade sikkhissāmi yāva na aññaṃ bhikkhuṃ byattaṃ vinayadharaṃ paripucchāmī’’ti…pe… saccaṃ kira tvaṃ, channa, bhikkhūhi sahadhammikaṃ vuccamāno evaṃ vadesi – ‘‘na tāvāhaṃ, āvuso, etasmiṃ sikkhāpade sikkhissāmi yāva na aññaṃ bhikkhuṃ byattaṃ vinayadharaṃ paripucchāmī’’ti? ‘‘Saccaṃ, bhagavā’’ti. Vigarahi buddho bhagavā…pe… kathañhi nāma tvaṃ, moghapurisa, bhikkhūhi sahadhammikaṃ vuccamāno evaṃ vakkhasi – ‘‘na tāvāhaṃ, āvuso, etasmiṃ sikkhāpade sikkhissāmi yāva na aññaṃ bhikkhuṃ byattaṃ vinayadharaṃ paripucchāmī’’ti. Netaṃ, moghapurisa, appasannānaṃ vā pasādāya…pe… evañca pana, bhikkhave, imaṃ sikkhāpadaṃ uddiseyyātha –

೪೩೪. ‘‘ಯೋ ಪನ ಭಿಕ್ಖು ಭಿಕ್ಖೂಹಿ ಸಹಧಮ್ಮಿಕಂ ವುಚ್ಚಮಾನೋ ಏವಂ ವದೇಯ್ಯ – ‘ನ ತಾವಾಹಂ, ಆವುಸೋ, ಏತಸ್ಮಿಂ ಸಿಕ್ಖಾಪದೇ ಸಿಕ್ಖಿಸ್ಸಾಮಿ ಯಾವ ನ ಅಞ್ಞಂ ಭಿಕ್ಖುಂ ಬ್ಯತ್ತಂ ವಿನಯಧರಂ ಪರಿಪುಚ್ಛಾಮೀ’ತಿ, ಪಾಚಿತ್ತಿಯಂ। ಸಿಕ್ಖಮಾನೇನ, ಭಿಕ್ಖವೇ, ಭಿಕ್ಖುನಾ ಅಞ್ಞಾತಬ್ಬಂ ಪರಿಪುಚ್ಛಿತಬ್ಬಂ ಪರಿಪಞ್ಹಿತಬ್ಬಂ। ಅಯಂ ತತ್ಥ ಸಾಮೀಚೀ’’ತಿ।

434.‘‘Yo pana bhikkhu bhikkhūhi sahadhammikaṃ vuccamāno evaṃ vadeyya – ‘na tāvāhaṃ, āvuso, etasmiṃ sikkhāpade sikkhissāmi yāva na aññaṃ bhikkhuṃ byattaṃ vinayadharaṃ paripucchāmī’ti, pācittiyaṃ. Sikkhamānena, bhikkhave, bhikkhunā aññātabbaṃ paripucchitabbaṃ paripañhitabbaṃ. Ayaṃ tattha sāmīcī’’ti.

೪೩೫. ಯೋ ಪನಾತಿ ಯೋ ಯಾದಿಸೋ…ಪೇ॰… ಭಿಕ್ಖೂತಿ…ಪೇ॰… ಅಯಂ ಇಮಸ್ಮಿಂ ಅತ್ಥೇ ಅಧಿಪ್ಪೇತೋ ಭಿಕ್ಖೂತಿ।

435.Yo panāti yo yādiso…pe… bhikkhūti…pe… ayaṃ imasmiṃ atthe adhippeto bhikkhūti.

ಭಿಕ್ಖೂಹೀತಿ ಅಞ್ಞೇಹಿ ಭಿಕ್ಖೂಹಿ।

Bhikkhūhīti aññehi bhikkhūhi.

ಸಹಧಮ್ಮಿಕಂ ನಾಮ ಯಂ ಭಗವತಾ ಪಞ್ಞತ್ತಂ ಸಿಕ್ಖಾಪದಂ ಏತಂ ಸಹಧಮ್ಮಿಕಂ ನಾಮ। ತೇನ ವುಚ್ಚಮಾನೋ ಏವಂ ವದೇತಿ 1 – ‘‘ನ ತಾವಾಹಂ, ಆವುಸೋ, ಏತಸ್ಮಿಂ ಸಿಕ್ಖಾಪದೇ ಸಿಕ್ಖಿಸ್ಸಾಮಿ ಯಾವ ನ ಅಞ್ಞಂ ಭಿಕ್ಖುಂ ಬ್ಯತ್ತಂ ವಿನಯಧರಂ ಪರಿಪುಚ್ಛಾಮೀ’’ತಿ 2। ಪಣ್ಡಿತಂ ಬ್ಯತ್ತಂ 3 ಮೇಧಾವಿಂ ಬಹುಸ್ಸುತಂ ಧಮ್ಮಕಥಿಕಂ ಪರಿಪುಚ್ಛಾಮೀತಿ ಭಣತಿ, ಆಪತ್ತಿ ಪಾಚಿತ್ತಿಯಸ್ಸ।

Sahadhammikaṃ nāma yaṃ bhagavatā paññattaṃ sikkhāpadaṃ etaṃ sahadhammikaṃ nāma. Tena vuccamāno evaṃ vadeti 4 – ‘‘na tāvāhaṃ, āvuso, etasmiṃ sikkhāpade sikkhissāmi yāva na aññaṃ bhikkhuṃ byattaṃ vinayadharaṃ paripucchāmī’’ti 5. Paṇḍitaṃ byattaṃ 6 medhāviṃ bahussutaṃ dhammakathikaṃ paripucchāmīti bhaṇati, āpatti pācittiyassa.

೪೩೬. ಉಪಸಮ್ಪನ್ನೇ ಉಪಸಮ್ಪನ್ನಸಞ್ಞೀ ಏವಂ ವದೇತಿ, ಆಪತ್ತಿ ಪಾಚಿತ್ತಿಯಸ್ಸ। ಉಪಸಮ್ಪನ್ನೇ ವೇಮತಿಕೋ ಏವಂ ವದೇತಿ, ಆಪತ್ತಿ ಪಾಚಿತ್ತಿಯಸ್ಸ। ಉಪಸಮ್ಪನ್ನೇ ಅನುಪಸಮ್ಪನ್ನಸಞ್ಞೀ ಏವಂ ವದೇತಿ, ಆಪತ್ತಿ ಪಾಚಿತ್ತಿಯಸ್ಸ।

436. Upasampanne upasampannasaññī evaṃ vadeti, āpatti pācittiyassa. Upasampanne vematiko evaṃ vadeti, āpatti pācittiyassa. Upasampanne anupasampannasaññī evaṃ vadeti, āpatti pācittiyassa.

ಅಪಞ್ಞತ್ತೇನ ವುಚ್ಚಮಾನೋ – ‘‘ಇದಂ ನ ಸಲ್ಲೇಖಾಯ ನ ಧುತತ್ಥಾಯ ನ ಪಾಸಾದಿಕತಾಯ ನ ಅಪಚಯಾಯ ನ ವೀರಿಯಾರಮ್ಭಾಯ ಸಂವತ್ತತೀ’’ತಿ ಏವಂ ವದೇತಿ, ‘‘ನ ತಾವಾಹಂ, ಆವುಸೋ, ಏತಸ್ಮಿಂ ಸಿಕ್ಖಾಪದೇ ಸಿಕ್ಖಿಸ್ಸಾಮಿ ಯಾವ ನ ಅಞ್ಞಂ ಭಿಕ್ಖುಂ ಬ್ಯತ್ತಂ ವಿನಯಧರಂ ಪಣ್ಡಿತಂ ಮೇಧಾವಿಂ ಬಹುಸ್ಸುತಂ ಧಮ್ಮಕಥಿಕಂ ಪರಿಪುಚ್ಛಾಮೀ’’ತಿ ಭಣತಿ, ಆಪತ್ತಿ ದುಕ್ಕಟಸ್ಸ।

Apaññattena vuccamāno – ‘‘idaṃ na sallekhāya na dhutatthāya na pāsādikatāya na apacayāya na vīriyārambhāya saṃvattatī’’ti evaṃ vadeti, ‘‘na tāvāhaṃ, āvuso, etasmiṃ sikkhāpade sikkhissāmi yāva na aññaṃ bhikkhuṃ byattaṃ vinayadharaṃ paṇḍitaṃ medhāviṃ bahussutaṃ dhammakathikaṃ paripucchāmī’’ti bhaṇati, āpatti dukkaṭassa.

ಅನುಪಸಮ್ಪನ್ನೇನ ಪಞ್ಞತ್ತೇನ ವಾ ಅಪಞ್ಞತ್ತೇನ ವಾ ವುಚ್ಚಮಾನೋ – ‘‘ಇದಂ ನ ಸಲ್ಲೇಖಾಯ ನ ಧುತತ್ಥಾಯ ನ ಪಾಸಾದಿಕತಾಯ ನ ಅಪಚಯಾಯ ನ ವೀರಿಯಾರಮ್ಭಾಯ ಸಂವತ್ತತೀ’’ತಿ ಏವಂ ವದೇತಿ, ‘‘ನ ತಾವಾಹಂ, ಆವುಸೋ, ಏತಸ್ಮಿಂ ಸಿಕ್ಖಾಪದೇ ಸಿಕ್ಖಿಸ್ಸಾಮಿ ಯಾವ ನ ಅಞ್ಞಂ ಭಿಕ್ಖುಂ ಬ್ಯತ್ತಂ ವಿನಯಧರಂ ಪಣ್ಡಿತಂ ಮೇಧಾವಿಂ ಬಹುಸ್ಸುತಂ ಧಮ್ಮಕಥಿಕಂ ಪರಿಪುಚ್ಛಾಮೀ’’ತಿ ಭಣತಿ, ಆಪತ್ತಿ ದುಕ್ಕಟಸ್ಸ। ಅನುಪಸಮ್ಪನ್ನೇ ಉಪಸಮ್ಪನ್ನಸಞ್ಞೀ, ಆಪತ್ತಿ ದುಕ್ಕಟಸ್ಸ। ಅನುಪಸಮ್ಪನ್ನೇ ವೇಮತಿಕೋ, ಆಪತ್ತಿ ದುಕ್ಕಟಸ್ಸ। ಅನುಪಸಮ್ಪನ್ನೇ ಅನುಪಸಮ್ಪನ್ನಸಞ್ಞೀ, ಆಪತ್ತಿ ದುಕ್ಕಟಸ್ಸ।

Anupasampannena paññattena vā apaññattena vā vuccamāno – ‘‘idaṃ na sallekhāya na dhutatthāya na pāsādikatāya na apacayāya na vīriyārambhāya saṃvattatī’’ti evaṃ vadeti, ‘‘na tāvāhaṃ, āvuso, etasmiṃ sikkhāpade sikkhissāmi yāva na aññaṃ bhikkhuṃ byattaṃ vinayadharaṃ paṇḍitaṃ medhāviṃ bahussutaṃ dhammakathikaṃ paripucchāmī’’ti bhaṇati, āpatti dukkaṭassa. Anupasampanne upasampannasaññī, āpatti dukkaṭassa. Anupasampanne vematiko, āpatti dukkaṭassa. Anupasampanne anupasampannasaññī, āpatti dukkaṭassa.

ಸಿಕ್ಖಮಾನೇನಾತಿ ಸಿಕ್ಖಿತುಕಾಮೇನ।

Sikkhamānenāti sikkhitukāmena.

ಅಞ್ಞಾತಬ್ಬನ್ತಿ ಜಾನಿತಬ್ಬಂ।

Aññātabbanti jānitabbaṃ.

ಪರಿಪುಚ್ಛಿತಬ್ಬನ್ತಿ ‘‘ಇದಂ, ಭನ್ತೇ, ಕಥಂ; ಇಮಸ್ಸ ವಾ ಕ್ವತ್ಥೋ’’ತಿ?

Paripucchitabbanti ‘‘idaṃ, bhante, kathaṃ; imassa vā kvattho’’ti?

ಪರಿಪಞ್ಹಿತಬ್ಬನ್ತಿ ಚಿನ್ತೇತಬ್ಬಂ ತುಲಯಿತಬ್ಬಂ।

Paripañhitabbanti cintetabbaṃ tulayitabbaṃ.

ಅಯಂ ತತ್ಥ ಸಾಮೀಚೀತಿ ಅಯಂ ತತ್ಥ ಅನುಧಮ್ಮತಾ।

Ayaṃ tattha sāmīcīti ayaṃ tattha anudhammatā.

೪೩೭. ಅನಾಪತ್ತಿ ‘‘ಜಾನಿಸ್ಸಾಮಿ ಸಿಕ್ಖಿಸ್ಸಾಮೀ’’ತಿ ಭಣತಿ, ಉಮ್ಮತ್ತಕಸ್ಸ, ಆದಿಕಮ್ಮಿಕಸ್ಸಾತಿ।

437. Anāpatti ‘‘jānissāmi sikkhissāmī’’ti bhaṇati, ummattakassa, ādikammikassāti.

ಸಹಧಮ್ಮಿಕಸಿಕ್ಖಾಪದಂ ನಿಟ್ಠಿತಂ ಪಠಮಂ।

Sahadhammikasikkhāpadaṃ niṭṭhitaṃ paṭhamaṃ.

೨. ವಿಲೇಖನಸಿಕ್ಖಾಪದಂ

2. Vilekhanasikkhāpadaṃ

೪೩೮. ತೇನ ಸಮಯೇನ ಬುದ್ಧೋ ಭಗವಾ ಸಾವತ್ಥಿಯಂ ವಿಹರತಿ ಜೇತವನೇ ಅನಾಥಪಿಣ್ಡಿಕಸ್ಸ ಆರಾಮೇ। 7 ತೇನ ಖೋ ಪನ ಸಮಯೇನ ಭಗವಾ ಭಿಕ್ಖೂನಂ ಅನೇಕಪರಿಯಾಯೇನ ವಿನಯಕಥಂ ಕಥೇತಿ, ವಿನಯಸ್ಸ ವಣ್ಣಂ ಭಾಸತಿ, ವಿನಯಪರಿಯತ್ತಿಯಾ ವಣ್ಣಂ ಭಾಸತಿ, ಆದಿಸ್ಸ ಆದಿಸ್ಸ ಆಯಸ್ಮತೋ ಉಪಾಲಿಸ್ಸ ವಣ್ಣಂ ಭಾಸತಿ। ಭಿಕ್ಖೂನಂ ಏತದಹೋಸಿ 8 – ‘‘ಭಗವಾ ಖೋ ಅನೇಕಪರಿಯಾಯೇನ ವಿನಯಕಥಂ ಕಥೇತಿ, ವಿನಯಸ್ಸ ವಣ್ಣಂ ಭಾಸತಿ, ವಿನಯಪರಿಯತ್ತಿಯಾ ವಣ್ಣಂ ಭಾಸತಿ, ಆದಿಸ್ಸ ಆದಿಸ್ಸ ಆಯಸ್ಮತೋ ಉಪಾಲಿಸ್ಸ ವಣ್ಣಂ ಭಾಸತಿ। ಹನ್ದ ಮಯಂ, ಆವುಸೋ, ಆಯಸ್ಮತೋ ಉಪಾಲಿಸ್ಸ ಸನ್ತಿಕೇ ವಿನಯಂ ಪರಿಯಾಪುಣಾಮಾ’’ತಿ, ತೇ ಚ ಬಹೂ ಭಿಕ್ಖೂ ಥೇರಾ ಚ ನವಾ ಚ ಮಜ್ಝಿಮಾ ಚ ಆಯಸ್ಮತೋ ಉಪಾಲಿಸ್ಸ ಸನ್ತಿಕೇ ವಿನಯಂ ಪರಿಯಾಪುಣನ್ತಿ।

438. Tena samayena buddho bhagavā sāvatthiyaṃ viharati jetavane anāthapiṇḍikassa ārāme. 9 Tena kho pana samayena bhagavā bhikkhūnaṃ anekapariyāyena vinayakathaṃ katheti, vinayassa vaṇṇaṃ bhāsati, vinayapariyattiyā vaṇṇaṃ bhāsati, ādissa ādissa āyasmato upālissa vaṇṇaṃ bhāsati. Bhikkhūnaṃ etadahosi 10 – ‘‘bhagavā kho anekapariyāyena vinayakathaṃ katheti, vinayassa vaṇṇaṃ bhāsati, vinayapariyattiyā vaṇṇaṃ bhāsati, ādissa ādissa āyasmato upālissa vaṇṇaṃ bhāsati. Handa mayaṃ, āvuso, āyasmato upālissa santike vinayaṃ pariyāpuṇāmā’’ti, te ca bahū bhikkhū therā ca navā ca majjhimā ca āyasmato upālissa santike vinayaṃ pariyāpuṇanti.

ಅಥ ಖೋ ಛಬ್ಬಗ್ಗಿಯಾನಂ ಭಿಕ್ಖೂನಂ ಏತದಹೋಸಿ – ‘‘ಏತರಹಿ ಖೋ, ಆವುಸೋ, ಬಹೂ ಭಿಕ್ಖೂ ಥೇರಾ ಚ ನವಾ ಚ ಮಜ್ಝಿಮಾ ಚ ಆಯಸ್ಮತೋ ಉಪಾಲಿಸ್ಸ ಸನ್ತಿಕೇ ವಿನಯಂ ಪರಿಯಾಪುಣನ್ತಿ। ಸಚೇ ಇಮೇ ವಿನಯೇ ಪಕತಞ್ಞುನೋ ಭವಿಸ್ಸನ್ತಿ ಅಮ್ಹೇ ಯೇನಿಚ್ಛಕಂ ಯದಿಚ್ಛಕಂ ಯಾವದಿಚ್ಛಕಂ ಆಕಡ್ಢಿಸ್ಸನ್ತಿ ಪರಿಕಡ್ಢಿಸ್ಸನ್ತಿ। ಹನ್ದ ಮಯಂ, ಆವುಸೋ, ವಿನಯಂ ವಿವಣ್ಣೇಮಾ’’ತಿ। ಅಥ ಖೋ ಛಬ್ಬಗ್ಗಿಯಾ ಭಿಕ್ಖೂ ಭಿಕ್ಖೂ ಉಪಸಙ್ಕಮಿತ್ವಾ ಏವಂ ವದನ್ತಿ – ‘‘ಕಿಂ ಪನಿಮೇಹಿ ಖುದ್ದಾನುಖುದ್ದಕೇಹಿ ಸಿಕ್ಖಾಪದೇಹಿ ಉದ್ದಿಟ್ಠೇಹಿ, ಯಾವದೇವ ಕುಕ್ಕುಚ್ಚಾಯ ವಿಹೇಸಾಯ ವಿಲೇಖಾಯ ಸಂವತ್ತನ್ತೀ’’ತಿ! ಯೇ ತೇ ಭಿಕ್ಖೂ ಅಪ್ಪಿಚ್ಛಾ…ಪೇ॰… ತೇ ಉಜ್ಝಾಯನ್ತಿ ಖಿಯ್ಯನ್ತಿ ವಿಪಾಚೇನ್ತಿ – ಕಥಞ್ಹಿ ನಾಮ ಛಬ್ಬಗ್ಗಿಯಾ ಭಿಕ್ಖೂ ವಿನಯಂ ವಿವಣ್ಣೇಸ್ಸನ್ತೀತಿ…ಪೇ॰… ಸಚ್ಚಂ ಕಿರ ತುಮ್ಹೇ, ಭಿಕ್ಖವೇ, ವಿನಯಂ ವಿವಣ್ಣೇಥಾತಿ? ‘‘ಸಚ್ಚಂ, ಭಗವಾ’’ತಿ। ವಿಗರಹಿ ಬುದ್ಧೋ ಭಗವಾ…ಪೇ॰… ಕಥಞ್ಹಿ ನಾಮ ತುಮ್ಹೇ, ಮೋಘಪುರಿಸಾ, ವಿನಯಂ ವಿವಣ್ಣೇಸ್ಸಥ! ನೇತಂ, ಮೋಘಪುರಿಸಾ, ಅಪ್ಪಸನ್ನಾನಂ ವಾ ಪಸಾದಾಯ…ಪೇ॰… ಏವಞ್ಚ ಪನ, ಭಿಕ್ಖವೇ, ಇಮಂ ಸಿಕ್ಖಾಪದಂ ಉದ್ದಿಸೇಯ್ಯಾಥ –

Atha kho chabbaggiyānaṃ bhikkhūnaṃ etadahosi – ‘‘etarahi kho, āvuso, bahū bhikkhū therā ca navā ca majjhimā ca āyasmato upālissa santike vinayaṃ pariyāpuṇanti. Sace ime vinaye pakataññuno bhavissanti amhe yenicchakaṃ yadicchakaṃ yāvadicchakaṃ ākaḍḍhissanti parikaḍḍhissanti. Handa mayaṃ, āvuso, vinayaṃ vivaṇṇemā’’ti. Atha kho chabbaggiyā bhikkhū bhikkhū upasaṅkamitvā evaṃ vadanti – ‘‘kiṃ panimehi khuddānukhuddakehi sikkhāpadehi uddiṭṭhehi, yāvadeva kukkuccāya vihesāya vilekhāya saṃvattantī’’ti! Ye te bhikkhū appicchā…pe… te ujjhāyanti khiyyanti vipācenti – kathañhi nāma chabbaggiyā bhikkhū vinayaṃ vivaṇṇessantīti…pe… saccaṃ kira tumhe, bhikkhave, vinayaṃ vivaṇṇethāti? ‘‘Saccaṃ, bhagavā’’ti. Vigarahi buddho bhagavā…pe… kathañhi nāma tumhe, moghapurisā, vinayaṃ vivaṇṇessatha! Netaṃ, moghapurisā, appasannānaṃ vā pasādāya…pe… evañca pana, bhikkhave, imaṃ sikkhāpadaṃ uddiseyyātha –

೪೩೯. ‘‘ಯೋ ಪನ ಭಿಕ್ಖು ಪಾತಿಮೋಕ್ಖೇ ಉದ್ದಿಸ್ಸಮಾನೇ ಏವಂ ವದೇಯ್ಯ – ‘ಕಿಂ ಪನಿಮೇಹಿ ಖುದ್ದಾನುಖುದ್ದಕೇಹಿ ಸಿಕ್ಖಾಪದೇಹಿ ಉದ್ದಿಟ್ಠೇಹಿ, ಯಾವದೇವ ಕುಕ್ಕುಚ್ಚಾಯ ವಿಹೇಸಾಯ ವಿಲೇಖಾಯ ಸಂವತ್ತನ್ತೀ’ತಿ, ಸಿಕ್ಖಾಪದವಿವಣ್ಣಕೇ ಪಾಚಿತ್ತಿಯ’’ನ್ತಿ।

439.‘‘Yo pana bhikkhu pātimokkhe uddissamāne evaṃ vadeyya – ‘kiṃ panimehi khuddānukhuddakehi sikkhāpadehi uddiṭṭhehi, yāvadeva kukkuccāya vihesāya vilekhāya saṃvattantī’ti, sikkhāpadavivaṇṇake pācittiya’’nti.

೪೪೦. ಯೋ ಪನಾತಿ ಯೋ ಯಾದಿಸೋ…ಪೇ॰… ಭಿಕ್ಖೂತಿ…ಪೇ॰… ಅಯಂ ಇಮಸ್ಮಿಂ ಅತ್ಥೇ ಅಧಿಪ್ಪೇತೋ ಭಿಕ್ಖೂತಿ।

440.Yo panāti yo yādiso…pe… bhikkhūti…pe… ayaṃ imasmiṃ atthe adhippeto bhikkhūti.

ಪಾತಿಮೋಕ್ಖೇ ಉದ್ದಿಸ್ಸಮಾನೇತಿ ಉದ್ದಿಸನ್ತೇ ವಾ ಉದ್ದಿಸಾಪೇನ್ತೇ ವಾ ಸಜ್ಝಾಯಂ ವಾ ಕರೋನ್ತೇ।

Pātimokkhe uddissamāneti uddisante vā uddisāpente vā sajjhāyaṃ vā karonte.

ಏವಂ ವದೇಯ್ಯಾತಿ – ‘‘ಕಿಂ ಪನಿಮೇಹಿ ಖುದ್ದಾನುಖುದ್ದಕೇಹಿ ಸಿಕ್ಖಾಪದೇಹಿ ಉದ್ದಿಟ್ಠೇಹಿ, ಯಾವದೇವ ಕುಕ್ಕುಚ್ಚಾಯ ವಿಹೇಸಾಯ ವಿಲೇಖಾಯ ಸಂವತ್ತನ್ತೀತಿ। ‘‘ಯೇ ಇಮಂ ಪರಿಯಾಪುಣನ್ತಿ ತೇಸಂ ಕುಕ್ಕುಚ್ಚಂ ಹೋತಿ, ವಿಹೇಸಾ ಹೋತಿ, ವಿಲೇಖಾ ಹೋತಿ, ಯೇ ಇಮಂ ನ ಪರಿಯಾಪುಣನ್ತಿ ತೇಸಂ ಕುಕ್ಕುಚ್ಚಂ ನ ಹೋತಿ ವಿಹೇಸಾ ನ ಹೋತಿ ವಿಲೇಖಾ ನ ಹೋತಿ। ಅನುದ್ದಿಟ್ಠಂ ಇದಂ ವರಂ, ಅನುಗ್ಗಹಿತಂ ಇದಂ ವರಂ, ಅಪರಿಯಾಪುಟಂ ಇದಂ ವರಂ, ಅಧಾರಿತಂ ಇದಂ ವರಂ, ವಿನಯೋ ವಾ ಅನ್ತರಧಾಯತು, ಇಮೇ ವಾ ಭಿಕ್ಖೂ ಅಪಕತಞ್ಞುನೋ ಹೋನ್ತೂ’’ತಿ ಉಪಸಮ್ಪನ್ನಸ್ಸ ವಿನಯಂ ವಿವಣ್ಣೇತಿ, ಆಪತ್ತಿ ಪಾಚಿತ್ತಿಯಸ್ಸ।

Evaṃvadeyyāti – ‘‘kiṃ panimehi khuddānukhuddakehi sikkhāpadehi uddiṭṭhehi, yāvadeva kukkuccāya vihesāya vilekhāya saṃvattantīti. ‘‘Ye imaṃ pariyāpuṇanti tesaṃ kukkuccaṃ hoti, vihesā hoti, vilekhā hoti, ye imaṃ na pariyāpuṇanti tesaṃ kukkuccaṃ na hoti vihesā na hoti vilekhā na hoti. Anuddiṭṭhaṃ idaṃ varaṃ, anuggahitaṃ idaṃ varaṃ, apariyāpuṭaṃ idaṃ varaṃ, adhāritaṃ idaṃ varaṃ, vinayo vā antaradhāyatu, ime vā bhikkhū apakataññuno hontū’’ti upasampannassa vinayaṃ vivaṇṇeti, āpatti pācittiyassa.

೪೪೧. ಉಪಸಮ್ಪನ್ನೇ ಉಪಸಮ್ಪನ್ನಸಞ್ಞೀ ವಿನಯಂ ವಿವಣ್ಣೇತಿ, ಆಪತ್ತಿ ಪಾಚಿತ್ತಿಯಸ್ಸ । ಉಪಸಮ್ಪನ್ನೇ ವೇಮತಿಕೋ ವಿನಯಂ ವಿವಣ್ಣೇತಿ, ಆಪತ್ತಿ ಪಾಚಿತ್ತಿಯಸ್ಸ। ಉಪಸಮ್ಪನ್ನೇ ಅನುಪಸಮ್ಪನ್ನಸಞ್ಞೀ ವಿನಯಂ ವಿವಣ್ಣೇತಿ, ಆಪತ್ತಿ ಪಾಚಿತ್ತಿಯಸ್ಸ।

441. Upasampanne upasampannasaññī vinayaṃ vivaṇṇeti, āpatti pācittiyassa . Upasampanne vematiko vinayaṃ vivaṇṇeti, āpatti pācittiyassa. Upasampanne anupasampannasaññī vinayaṃ vivaṇṇeti, āpatti pācittiyassa.

ಅಞ್ಞಂ ಧಮ್ಮಂ ವಿವಣ್ಣೇತಿ, ಆಪತ್ತಿ ದುಕ್ಕಟಸ್ಸ। ಅನುಪಸಮ್ಪನ್ನಸ್ಸ ವಿನಯಂ ವಾ ಅಞ್ಞಂ ವಾ ಧಮ್ಮಂ ವಿವಣ್ಣೇತಿ, ಆಪತ್ತಿ ದುಕ್ಕಟಸ್ಸ। ಅನುಪಸಮ್ಪನ್ನೇ ಉಪಸಮ್ಪನ್ನಸಞ್ಞೀ, ಆಪತ್ತಿ ದುಕ್ಕಟಸ್ಸ। ಅನುಪಸಮ್ಪನ್ನೇ ವೇಮತಿಕೋ, ಆಪತ್ತಿ ದುಕ್ಕಟಸ್ಸ। ಅನುಪಸಮ್ಪನ್ನೇ ಅನುಪಸಮ್ಪನ್ನಸಞ್ಞೀ, ಆಪತ್ತಿ ದುಕ್ಕಟಸ್ಸ।

Aññaṃ dhammaṃ vivaṇṇeti, āpatti dukkaṭassa. Anupasampannassa vinayaṃ vā aññaṃ vā dhammaṃ vivaṇṇeti, āpatti dukkaṭassa. Anupasampanne upasampannasaññī, āpatti dukkaṭassa. Anupasampanne vematiko, āpatti dukkaṭassa. Anupasampanne anupasampannasaññī, āpatti dukkaṭassa.

೪೪೨. ಅನಾಪತ್ತಿ ನ ವಿವಣ್ಣೇತುಕಾಮೋ, ‘‘ಇಙ್ಘ ತ್ವಂ ಸುತ್ತನ್ತೇ ವಾ ಗಾಥಾಯೋ ವಾ ಅಭಿಧಮ್ಮಂ ವಾ ಪರಿಯಾಪುಣಸ್ಸು, ಪಚ್ಛಾ ವಿನಯಂ ಪರಿಯಾಪುಣಿಸ್ಸಸೀ’’ತಿ ಭಣತಿ, ಉಮ್ಮತ್ತಕಸ್ಸ, ಆದಿಕಮ್ಮಿಕಸ್ಸಾತಿ।

442. Anāpatti na vivaṇṇetukāmo, ‘‘iṅgha tvaṃ suttante vā gāthāyo vā abhidhammaṃ vā pariyāpuṇassu, pacchā vinayaṃ pariyāpuṇissasī’’ti bhaṇati, ummattakassa, ādikammikassāti.

ವಿಲೇಖನಸಿಕ್ಖಾಪದಂ ನಿಟ್ಠಿತಂ ದುತಿಯಂ।

Vilekhanasikkhāpadaṃ niṭṭhitaṃ dutiyaṃ.

೩. ಮೋಹನಸಿಕ್ಖಾಪದಂ

3. Mohanasikkhāpadaṃ

೪೪೩. ತೇನ ಸಮಯೇನ ಬುದ್ಧೋ ಭಗವಾ ಸಾವತ್ಥಿಯಂ ವಿಹರತಿ ಜೇತವನೇ ಅನಾಥಪಿಣ್ಡಿಕಸ್ಸ ಆರಾಮೇ। ತೇನ ಖೋ ಪನ ಸಮಯೇನ ಛಬ್ಬಗ್ಗಿಯಾ ಭಿಕ್ಖೂ ಅನಾಚಾರಂ ಆಚರಿತ್ವಾ ‘‘ಅಞ್ಞಾಣಕೇನ ಆಪನ್ನಾತಿ ಜಾನನ್ತೂ’’ತಿ ಪಾತಿಮೋಕ್ಖೇ ಉದ್ದಿಸ್ಸಮಾನೇ ಏವಂ ವದನ್ತಿ – ‘‘ಇದಾನೇವ ಖೋ ಮಯಂ ಜಾನಾಮ, ಅಯಮ್ಪಿ ಕಿರ ಧಮ್ಮೋ ಸುತ್ತಾಗತೋ ಸುತ್ತಪರಿಯಾಪನ್ನೋ ಅನ್ವದ್ಧಮಾಸಂ ಉದ್ದೇಸಂ ಆಗಚ್ಛತೀ’’ತಿ। ಯೇ ತೇ ಭಿಕ್ಖೂ ಅಪ್ಪಿಚ್ಛಾ…ಪೇ॰… ತೇ ಉಜ್ಝಾಯನ್ತಿ ಖಿಯ್ಯನ್ತಿ ವಿಪಾಚೇನ್ತಿ – ‘‘ಕಥಞ್ಹಿ ನಾಮ ಛಬ್ಬಗ್ಗಿಯಾ ಭಿಕ್ಖೂ ಪಾತಿಮೋಕ್ಖೇ ಉದ್ದಿಸ್ಸಮಾನೇ ಏವಂ ವಕ್ಖನ್ತಿ – ಇದಾನೇವ ಖೋ ಮಯಂ ಜಾನಾಮ , ಅಯಮ್ಪಿ ಕಿರ ಧಮ್ಮೋ ಸುತ್ತಾಗತೋ ಸುತ್ತಪರಿಯಾಪನ್ನೋ ಅನ್ವದ್ಧಮಾಸಂ ಉದ್ದೇಸಂ ಆಗಚ್ಛತೀ’’ತಿ…ಪೇ॰… ಸಚ್ಚಂ ಕಿರ ತುಮ್ಹೇ, ಭಿಕ್ಖವೇ, ಪಾತಿಮೋಕ್ಖೇ ಉದ್ದಿಸ್ಸಮಾನೇ ಏವಂ ವದೇಥ – ‘‘ಇದಾನೇವ ಖೋ ಮಯಂ ಜಾನಾಮ, ಅಯಮ್ಪಿ ಕಿರ ಧಮ್ಮೋ ಸುತ್ತಾಗತೋ ಸುತ್ತಪರಿಯಾಪನ್ನೋ ಅನ್ವದ್ಧಮಾಸಂ ಉದ್ದೇಸಂ ಆಗಚ್ಛತೀ’’ತಿ? ‘‘ಸಚ್ಚಂ, ಭಗವಾ’’ತಿ। ವಿಗರಹಿ ಬುದ್ಧೋ ಭಗವಾ…ಪೇ॰… ಕಥಞ್ಹಿ ನಾಮ ತುಮ್ಹೇ, ಮೋಘಪುರಿಸಾ, ಪಾತಿಮೋಕ್ಖೇ ಉದ್ದಿಸ್ಸಮಾನೇ ಏವಂ ವಕ್ಖಥ – ‘‘ಇದಾನೇವ ಖೋ ಮಯಂ ಜಾನಾಮ, ಅಯಮ್ಪಿ ಕಿರ ಧಮ್ಮೋ ಸುತ್ತಾಗತೋ ಸುತ್ತಪರಿಯಾಪನ್ನೋ ಅನ್ವದ್ಧಮಾಸಂ ಉದ್ದೇಸಂ ಆಗಚ್ಛತೀ’’ತಿ! ನೇತಂ, ಮೋಘಪುರಿಸಾ, ಅಪ್ಪಸನ್ನಾನಂ ವಾ ಪಸಾದಾಯ…ಪೇ॰… ಏವಞ್ಚ ಪನ, ಭಿಕ್ಖವೇ, ಇಮಂ ಸಿಕ್ಖಾಪದಂ ಉದ್ದಿಸೇಯ್ಯಾಥ –

443. Tena samayena buddho bhagavā sāvatthiyaṃ viharati jetavane anāthapiṇḍikassa ārāme. Tena kho pana samayena chabbaggiyā bhikkhū anācāraṃ ācaritvā ‘‘aññāṇakena āpannāti jānantū’’ti pātimokkhe uddissamāne evaṃ vadanti – ‘‘idāneva kho mayaṃ jānāma, ayampi kira dhammo suttāgato suttapariyāpanno anvaddhamāsaṃ uddesaṃ āgacchatī’’ti. Ye te bhikkhū appicchā…pe… te ujjhāyanti khiyyanti vipācenti – ‘‘kathañhi nāma chabbaggiyā bhikkhū pātimokkhe uddissamāne evaṃ vakkhanti – idāneva kho mayaṃ jānāma , ayampi kira dhammo suttāgato suttapariyāpanno anvaddhamāsaṃ uddesaṃ āgacchatī’’ti…pe… saccaṃ kira tumhe, bhikkhave, pātimokkhe uddissamāne evaṃ vadetha – ‘‘idāneva kho mayaṃ jānāma, ayampi kira dhammo suttāgato suttapariyāpanno anvaddhamāsaṃ uddesaṃ āgacchatī’’ti? ‘‘Saccaṃ, bhagavā’’ti. Vigarahi buddho bhagavā…pe… kathañhi nāma tumhe, moghapurisā, pātimokkhe uddissamāne evaṃ vakkhatha – ‘‘idāneva kho mayaṃ jānāma, ayampi kira dhammo suttāgato suttapariyāpanno anvaddhamāsaṃ uddesaṃ āgacchatī’’ti! Netaṃ, moghapurisā, appasannānaṃ vā pasādāya…pe… evañca pana, bhikkhave, imaṃ sikkhāpadaṃ uddiseyyātha –

೪೪೪. ‘‘ಯೋ ಪನ ಭಿಕ್ಖು ಅನ್ವದ್ಧಮಾಸಂ ಪಾತಿಮೋಕ್ಖೇ ಉದ್ದಿಸ್ಸಮಾನೇ ಏವಂ ವದೇಯ್ಯ – ‘ಇದಾನೇವ ಖೋ ಅಹಂ ಜಾನಾಮಿ, ಅಯಮ್ಪಿ ಕಿರ ಧಮ್ಮೋ ಸುತ್ತಾಗತೋ ಸುತ್ತಪರಿಯಾಪನ್ನೋ ಅನ್ವದ್ಧಮಾಸಂ ಉದ್ದೇಸಂ ಆಗಚ್ಛತೀ’ತಿ। ತಞ್ಚೇ ಭಿಕ್ಖುಂ ಅಞ್ಞೇ ಭಿಕ್ಖೂ ಜಾನೇಯ್ಯುಂ ನಿಸಿನ್ನಪುಬ್ಬಂ ಇಮಿನಾ ಭಿಕ್ಖುನಾ ದ್ವತ್ತಿಕ್ಖತ್ತುಂ ಪಾತಿಮೋಕ್ಖೇ ಉದ್ದಿಸ್ಸಮಾನೇ, ಕೋ ಪನ ವಾದೋ ಭಿಯ್ಯೋ 11, ನ ಚ ತಸ್ಸ ಭಿಕ್ಖುನೋ ಅಞ್ಞಾಣಕೇನ ಮುತ್ತಿ ಅತ್ಥಿ, ಯಞ್ಚ ತತ್ಥ ಆಪತ್ತಿಂ ಆಪನ್ನೋ ತಞ್ಚ ಯಥಾಧಮ್ಮೋ ಕಾರೇತಬ್ಬೋ, ಉತ್ತರಿ ಚಸ್ಸ ಮೋಹೋ ಆರೋಪೇತಬ್ಬೋ – ‘ತಸ್ಸ ತೇ, ಆವುಸೋ, ಅಲಾಭಾ, ತಸ್ಸ ತೇ ದುಲ್ಲದ್ಧಂ, ಯಂ ತ್ವಂ ಪಾತಿಮೋಕ್ಖೇ ಉದ್ದಿಸ್ಸಮಾನೇ ನ ಸಾಧುಕಂ ಅಟ್ಠಿಂ ಕತ್ವಾ 12 ಮನಸಿ ಕರೋಸೀ’ತಿ। ಇದಂ ತಸ್ಮಿಂ ಮೋಹನಕೇ ಪಾಚಿತ್ತಿಯ’’ನ್ತಿ।

444.‘‘Yo pana bhikkhu anvaddhamāsaṃpātimokkhe uddissamāne evaṃ vadeyya – ‘idāneva kho ahaṃ jānāmi, ayampi kira dhammo suttāgato suttapariyāpanno anvaddhamāsaṃ uddesaṃ āgacchatī’ti. Tañce bhikkhuṃ aññe bhikkhū jāneyyuṃ nisinnapubbaṃ iminā bhikkhunā dvattikkhattuṃ pātimokkhe uddissamāne, ko pana vādo bhiyyo 13, na ca tassa bhikkhuno aññāṇakena mutti atthi, yañca tattha āpattiṃ āpanno tañca yathādhammo kāretabbo, uttari cassa moho āropetabbo – ‘tassa te, āvuso, alābhā, tassa te dulladdhaṃ, yaṃ tvaṃ pātimokkhe uddissamāne na sādhukaṃ aṭṭhiṃ katvā 14 manasi karosī’ti. Idaṃ tasmiṃ mohanake pācittiya’’nti.

೪೪೫. ಯೋ ಪನಾತಿ ಯೋ ಯಾದಿಸೋ…ಪೇ॰… ಭಿಕ್ಖೂತಿ…ಪೇ॰… ಅಯಂ ಇಮಸ್ಮಿಂ ಅತ್ಥೇ ಅಧಿಪ್ಪೇತೋ ಭಿಕ್ಖೂತಿ।

445.Yopanāti yo yādiso…pe… bhikkhūti…pe… ayaṃ imasmiṃ atthe adhippeto bhikkhūti.

ಅನ್ವದ್ಧಮಾಸನ್ತಿ ಅನುಪೋಸಥಿಕಂ।

Anvaddhamāsanti anuposathikaṃ.

ಪಾತಿಮೋಕ್ಖೇ ಉದ್ದಿಸ್ಸಮಾನೇತಿ ಉದ್ದಿಸನ್ತೇ।

Pātimokkhe uddissamāneti uddisante.

ಏವಂ ವದೇಯ್ಯಾತಿ ಅನಾಚಾರಂ ಆಚರಿತ್ವಾ – ‘‘ಅಞ್ಞಾಣಕೇನ ಆಪನ್ನೋತಿ ಜಾನನ್ತೂ’’ತಿ ಪಾತಿಮೋಕ್ಖೇ ಉದ್ದಿಸ್ಸಮಾನೇ ಏವಂ ವದೇತಿ – ‘‘ಇದಾನೇವ ಖೋ ಅಹಂ ಜಾನಾಮಿ, ಅಯಮ್ಪಿ ಕಿರ ಧಮ್ಮೋ ಸುತ್ತಾಗತೋ ಸುತ್ತಪರಿಯಾಪನ್ನೋ ಅನ್ವದ್ಧಮಾಸಂ ಉದ್ದೇಸಂ ಆಗಚ್ಛತೀ’’ತಿ, ಆಪತ್ತಿ ದುಕ್ಕಟಸ್ಸ।

Evaṃvadeyyāti anācāraṃ ācaritvā – ‘‘aññāṇakena āpannoti jānantū’’ti pātimokkhe uddissamāne evaṃ vadeti – ‘‘idāneva kho ahaṃ jānāmi, ayampi kira dhammo suttāgato suttapariyāpanno anvaddhamāsaṃ uddesaṃ āgacchatī’’ti, āpatti dukkaṭassa.

ತಞ್ಚೇ ಮೋಹೇತುಕಾಮಂ ಭಿಕ್ಖುಂ ಅಞ್ಞೇ ಭಿಕ್ಖೂ ಜಾನೇಯ್ಯುಂ ನಿಸಿನ್ನಪುಬ್ಬಂ ಇಮಿನಾ ಭಿಕ್ಖುನಾ ದ್ವತ್ತಿಕ್ಖತ್ತುಂ ಪಾತಿಮೋಕ್ಖೇ ಉದ್ದಿಸ್ಸಮಾನೇ, ಕೋ ಪನ ವಾದೋ ಭಿಯ್ಯೋ, ನ ಚ ತಸ್ಸ ಭಿಕ್ಖುನೋ ಅಞ್ಞಾಣಕೇನ ಮುತ್ತಿ ಅತ್ಥಿ, ಯಞ್ಚ ತತ್ಥ ಆಪತ್ತಿಂ ಆಪನ್ನೋ, ತಞ್ಚ ಯಥಾಧಮ್ಮೋ ಕಾರೇತಬ್ಬೋ, ಉತ್ತರಿ ಚಸ್ಸ ಮೋಹೋ ಆರೋಪೇತಬ್ಬೋ। ಏವಞ್ಚ ಪನ, ಭಿಕ್ಖವೇ, ಆರೋಪೇತಬ್ಬೋ। ಬ್ಯತ್ತೇನ ಭಿಕ್ಖುನಾ ಪಟಿಬಲೇನ ಸಙ್ಘೋ ಞಾಪೇತಬ್ಬೋ –

Tañce mohetukāmaṃ bhikkhuṃ aññe bhikkhū jāneyyuṃ nisinnapubbaṃ iminā bhikkhunā dvattikkhattuṃ pātimokkhe uddissamāne, ko pana vādo bhiyyo, na ca tassa bhikkhuno aññāṇakena mutti atthi, yañca tattha āpattiṃ āpanno, tañca yathādhammo kāretabbo, uttari cassa moho āropetabbo. Evañca pana, bhikkhave, āropetabbo. Byattena bhikkhunā paṭibalena saṅgho ñāpetabbo –

೪೪೬. ‘‘ಸುಣಾತು ಮೇ, ಭನ್ತೇ, ಸಙ್ಘೋ। ಅಯಂ ಇತ್ಥನ್ನಾಮೋ ಭಿಕ್ಖು ಪಾತಿಮೋಕ್ಖೇ ಉದ್ದಿಸ್ಸಮಾನೇ ನ ಸಾಧುಕಂ ಅಟ್ಠಿಂ ಕತ್ವಾ ಮನಸಿ ಕರೋತಿ। ಯದಿ ಸಙ್ಘಸ್ಸ ಪತ್ತಕಲ್ಲಂ, ಸಙ್ಘೋ ಇತ್ಥನ್ನಾಮಸ್ಸ ಭಿಕ್ಖುನೋ ಮೋಹಂ ಆರೋಪೇಯ್ಯ। ಏಸಾ ಞತ್ತಿ।

446. ‘‘Suṇātu me, bhante, saṅgho. Ayaṃ itthannāmo bhikkhu pātimokkhe uddissamāne na sādhukaṃ aṭṭhiṃ katvā manasi karoti. Yadi saṅghassa pattakallaṃ, saṅgho itthannāmassa bhikkhuno mohaṃ āropeyya. Esā ñatti.

‘‘ಸುಣಾತು ಮೇ, ಭನ್ತೇ, ಸಙ್ಘೋ। ಅಯಂ ಇತ್ಥನ್ನಾಮೋ ಭಿಕ್ಖು ಪಾತಿಮೋಕ್ಖೇ ಉದ್ದಿಸ್ಸಮಾನೇ ನ ಸಾಧುಕಂ ಅಟ್ಠಿಂ ಕತ್ವಾ ಮನಸಿ ಕರೋತಿ। ಸಙ್ಘೋ ಇತ್ಥನ್ನಾಮಸ್ಸ ಭಿಕ್ಖುನೋ ಮೋಹಂ ಆರೋಪೇತಿ। ಯಸ್ಸಾಯಸ್ಮತೋ ಖಮತಿ ಇತ್ಥನ್ನಾಮಸ್ಸ ಭಿಕ್ಖುನೋ ಮೋಹಸ್ಸ ಆರೋಪನಾ, ಸೋ ತುಣ್ಹಸ್ಸ; ಯಸ್ಸ ನಕ್ಖಮತಿ, ಸೋ ಭಾಸೇಯ್ಯ।

‘‘Suṇātu me, bhante, saṅgho. Ayaṃ itthannāmo bhikkhu pātimokkhe uddissamāne na sādhukaṃ aṭṭhiṃ katvā manasi karoti. Saṅgho itthannāmassa bhikkhuno mohaṃ āropeti. Yassāyasmato khamati itthannāmassa bhikkhuno mohassa āropanā, so tuṇhassa; yassa nakkhamati, so bhāseyya.

‘‘ಆರೋಪಿತೋ ಸಙ್ಘೇನ ಇತ್ಥನ್ನಾಮಸ್ಸ ಭಿಕ್ಖುನೋ ಮೋಹೋ। ಖಮತಿ ಸಙ್ಘಸ್ಸ, ತಸ್ಮಾ ತುಣ್ಹೀ, ಏವಮೇತಂ ಧಾರಯಾಮೀ’’ತಿ।

‘‘Āropito saṅghena itthannāmassa bhikkhuno moho. Khamati saṅghassa, tasmā tuṇhī, evametaṃ dhārayāmī’’ti.

ಅನಾರೋಪಿತೇ ಮೋಹೇ ಮೋಹೇತಿ, ಆಪತ್ತಿ ದುಕ್ಕಟಸ್ಸ। ಆರೋಪಿತೇ ಮೋಹೇ ಮೋಹೇತಿ, ಆಪತ್ತಿ ಪಾಚಿತ್ತಿಯಸ್ಸ।

Anāropite mohe moheti, āpatti dukkaṭassa. Āropite mohe moheti, āpatti pācittiyassa.

೪೪೭. ಧಮ್ಮಕಮ್ಮೇ ಧಮ್ಮಕಮ್ಮಸಞ್ಞೀ, ಆಪತ್ತಿ ಪಾಚಿತ್ತಿಯಸ್ಸ। ಧಮ್ಮಕಮ್ಮೇ ವೇಮತಿಕೋ, ಆಪತ್ತಿ ಪಾಚಿತ್ತಿಯಸ್ಸ। ಧಮ್ಮಕಮ್ಮೇ ಅಧಮ್ಮಕಮ್ಮಸಞ್ಞೀ ಮೋಹೇತಿ, ಆಪತ್ತಿ ಪಾಚಿತ್ತಿಯಸ್ಸ।

447. Dhammakamme dhammakammasaññī, āpatti pācittiyassa. Dhammakamme vematiko, āpatti pācittiyassa. Dhammakamme adhammakammasaññī moheti, āpatti pācittiyassa.

ಅಧಮ್ಮಕಮ್ಮೇ ಧಮ್ಮಕಮ್ಮಸಞ್ಞೀ, ಆಪತ್ತಿ ದುಕ್ಕಟಸ್ಸ। ಅಧಮ್ಮಕಮ್ಮೇ ವೇಮತಿಕೋ , ಆಪತ್ತಿ ದುಕ್ಕಟಸ್ಸ। ಅಧಮ್ಮಕಮ್ಮೇ ಅಧಮ್ಮಕಮ್ಮಸಞ್ಞೀ, ಆಪತ್ತಿ ದುಕ್ಕಟಸ್ಸ।

Adhammakamme dhammakammasaññī, āpatti dukkaṭassa. Adhammakamme vematiko , āpatti dukkaṭassa. Adhammakamme adhammakammasaññī, āpatti dukkaṭassa.

೪೪೮. ಅನಾಪತ್ತಿ ನ ವಿತ್ಥಾರೇನ ಸುತಂ ಹೋತಿ, ಊನಕದ್ವತ್ತಿಕ್ಖತ್ತುಂ ವಿತ್ಥಾರೇನ ಸುತಂ ಹೋತಿ, ನ ಮೋಹೇತುಕಾಮಸ್ಸ, ಉಮ್ಮತ್ತಕಸ್ಸ, ಆದಿಕಮ್ಮಿಕಸ್ಸಾತಿ।

448. Anāpatti na vitthārena sutaṃ hoti, ūnakadvattikkhattuṃ vitthārena sutaṃ hoti, na mohetukāmassa, ummattakassa, ādikammikassāti.

ಮೋಹನಸಿಕ್ಖಾಪದಂ ನಿಟ್ಠಿತಂ ತತಿಯಂ।

Mohanasikkhāpadaṃ niṭṭhitaṃ tatiyaṃ.

೪. ಪಹಾರಸಿಕ್ಖಾಪದಂ

4. Pahārasikkhāpadaṃ

೪೪೯. ತೇನ ಸಮಯೇನ ಬುದ್ಧೋ ಭಗವಾ ಸಾವತ್ಥಿಯಂ ವಿಹರತಿ ಜೇತವನೇ ಅನಾಥಪಿಣ್ಡಿಕಸ್ಸ ಆರಾಮೇ। ತೇನ ಖೋ ಪನ ಸಮಯೇನ ಛಬ್ಬಗ್ಗಿಯಾ ಭಿಕ್ಖೂ ಕುಪಿತಾ ಅನತ್ತಮನಾ ಸತ್ತರಸವಗ್ಗಿಯಾನಂ ಭಿಕ್ಖೂನಂ ಪಹಾರಂ ದೇನ್ತಿ। ತೇ ರೋದನ್ತಿ। ಭಿಕ್ಖೂ ಏವಮಾಹಂಸು – ‘‘ಕಿಸ್ಸ ತುಮ್ಹೇ, ಆವುಸೋ, ರೋದಥಾ’’ತಿ? ‘‘ಇಮೇ, ಆವುಸೋ, ಛಬ್ಬಗ್ಗಿಯಾ ಭಿಕ್ಖೂ ಕುಪಿತಾ ಅನತ್ತಮನಾ ಅಮ್ಹಾಕಂ ಪಹಾರಂ ದೇನ್ತೀ’’ತಿ। ಯೇ ತೇ ಭಿಕ್ಖೂ ಅಪ್ಪಿಚ್ಛಾ…ಪೇ॰… ತೇ ಉಜ್ಝಾಯನ್ತಿ ಖಿಯ್ಯನ್ತಿ ವಿಪಾಚೇನ್ತಿ – ‘‘ಕಥಞ್ಹಿ ನಾಮ ಛಬ್ಬಗ್ಗಿಯಾ ಭಿಕ್ಖೂ ಕುಪಿತಾ ಅನತ್ತಮನಾ ಭಿಕ್ಖೂನಂ ಪಹಾರಂ ದಸ್ಸನ್ತೀ’’ತಿ…ಪೇ॰… ಸಚ್ಚಂ ಕಿರ ತುಮ್ಹೇ, ಭಿಕ್ಖವೇ, ಕುಪಿತಾ ಅನತ್ತಮನಾ ಭಿಕ್ಖೂನಂ ಪಹಾರಂ ದೇಥಾತಿ? ‘‘ಸಚ್ಚಂ, ಭಗವಾ’’ತಿ। ವಿಗರಹಿ ಬುದ್ಧೋ ಭಗವಾ…ಪೇ॰… ಕಥಞ್ಹಿ ನಾಮ ತುಮ್ಹೇ, ಮೋಘಪುರಿಸಾ, ಕುಪಿತಾ ಅನತ್ತಮನಾ ಭಿಕ್ಖೂನಂ ಪಹಾರಂ ದಸ್ಸಥ! ನೇತಂ, ಮೋಘಪುರಿಸಾ, ಅಪ್ಪಸನ್ನಾನಂ ವಾ ಪಸಾದಾಯ…ಪೇ॰… ಏವಞ್ಚ ಪನ, ಭಿಕ್ಖವೇ, ಇಮಂ ಸಿಕ್ಖಾಪದಂ ಉದ್ದಿಸೇಯ್ಯಾಥ –

449. Tena samayena buddho bhagavā sāvatthiyaṃ viharati jetavane anāthapiṇḍikassa ārāme. Tena kho pana samayena chabbaggiyā bhikkhū kupitā anattamanā sattarasavaggiyānaṃ bhikkhūnaṃ pahāraṃ denti. Te rodanti. Bhikkhū evamāhaṃsu – ‘‘kissa tumhe, āvuso, rodathā’’ti? ‘‘Ime, āvuso, chabbaggiyā bhikkhū kupitā anattamanā amhākaṃ pahāraṃ dentī’’ti. Ye te bhikkhū appicchā…pe… te ujjhāyanti khiyyanti vipācenti – ‘‘kathañhi nāma chabbaggiyā bhikkhū kupitā anattamanā bhikkhūnaṃ pahāraṃ dassantī’’ti…pe… saccaṃ kira tumhe, bhikkhave, kupitā anattamanā bhikkhūnaṃ pahāraṃ dethāti? ‘‘Saccaṃ, bhagavā’’ti. Vigarahi buddho bhagavā…pe… kathañhi nāma tumhe, moghapurisā, kupitā anattamanā bhikkhūnaṃ pahāraṃ dassatha! Netaṃ, moghapurisā, appasannānaṃ vā pasādāya…pe… evañca pana, bhikkhave, imaṃ sikkhāpadaṃ uddiseyyātha –

೪೫೦. ‘‘ಯೋ ಪನ ಭಿಕ್ಖು ಭಿಕ್ಖುಸ್ಸ ಕುಪಿತೋ ಅನತ್ತಮನೋ ಪಹಾರಂ ದದೇಯ್ಯ, ಪಾಚಿತ್ತಿಯ’’ನ್ತಿ।

450.‘‘Yo pana bhikkhu bhikkhussa kupito anattamano pahāraṃ dadeyya, pācittiya’’nti.

೪೫೧. ಯೋ ಪನಾತಿ ಯೋ ಯಾದಿಸೋ…ಪೇ॰… ಭಿಕ್ಖೂತಿ…ಪೇ॰… ಅಯಂ ಇಮಸ್ಮಿಂ ಅತ್ಥೇ ಅಧಿಪ್ಪೇತೋ ಭಿಕ್ಖೂತಿ।

451.Yo panāti yo yādiso…pe… bhikkhūti…pe… ayaṃ imasmiṃ atthe adhippeto bhikkhūti.

ಭಿಕ್ಖುಸ್ಸಾತಿ ಅಞ್ಞಸ್ಸ ಭಿಕ್ಖುಸ್ಸ।

Bhikkhussāti aññassa bhikkhussa.

ಕುಪಿತೋ ಅನತ್ತಮನೋತಿ ಅನಭಿರದ್ಧೋ ಆಹತಚಿತ್ತೋ ಖಿಲಜಾತೋ।

Kupito anattamanoti anabhiraddho āhatacitto khilajāto.

ಪಹಾರಂ ದದೇಯ್ಯಾತಿ ಕಾಯೇನ ವಾ ಕಾಯಪಟಿಬದ್ಧೇನ ವಾ ನಿಸ್ಸಗ್ಗಿಯೇನ ವಾ ಅನ್ತಮಸೋ ಉಪ್ಪಲಪತ್ತೇನಪಿ ಪಹಾರಂ ದೇತಿ, ಆಪತ್ತಿ ಪಾಚಿತ್ತಿಯಸ್ಸ।

Pahāraṃ dadeyyāti kāyena vā kāyapaṭibaddhena vā nissaggiyena vā antamaso uppalapattenapi pahāraṃ deti, āpatti pācittiyassa.

೪೫೨. ಉಪಸಮ್ಪನ್ನೇ ಉಪಸಮ್ಪನ್ನಸಞ್ಞೀ ಕುಪಿತೋ ಅನತ್ತಮನೋ ಪಹಾರಂ ದೇತಿ, ಆಪತ್ತಿ ಪಾಚಿತ್ತಿಯಸ್ಸ। ಉಪಸಮ್ಪನ್ನೇ ವೇಮತಿಕೋ ಕುಪಿತೋ ಅನತ್ತಮನೋ ಪಹಾರಂ ದೇತಿ, ಆಪತ್ತಿ ಪಾಚಿತ್ತಿಯಸ್ಸ। ಉಪಸಮ್ಪನ್ನೇ ಅನುಪಸಮ್ಪನ್ನಸಞ್ಞೀ ಕುಪಿತೋ ಅನತ್ತಮನೋ ಪಹಾರಂ ದೇತಿ, ಆಪತ್ತಿ ಪಾಚಿತ್ತಿಯಸ್ಸ।

452. Upasampanne upasampannasaññī kupito anattamano pahāraṃ deti, āpatti pācittiyassa. Upasampanne vematiko kupito anattamano pahāraṃ deti, āpatti pācittiyassa. Upasampanne anupasampannasaññī kupito anattamano pahāraṃ deti, āpatti pācittiyassa.

ಅನುಪಸಮ್ಪನ್ನಸ್ಸ ಕುಪಿತೋ ಅನತ್ತಮನೋ ಪಹಾರಂ ದೇತಿ, ಆಪತ್ತಿ ದುಕ್ಕಟಸ್ಸ। ಅನುಪಸಮ್ಪನ್ನೇ ಉಪಸಮ್ಪನ್ನಸಞ್ಞೀ, ಆಪತ್ತಿ ದುಕ್ಕಟಸ್ಸ। ಅನುಪಸಮ್ಪನ್ನೇ ವೇಮತಿಕೋ , ಆಪತ್ತಿ ದುಕ್ಕಟಸ್ಸ। ಅನುಪಸಮ್ಪನ್ನೇ ಅನುಪಸಮ್ಪನ್ನಸಞ್ಞೀ, ಆಪತ್ತಿ ದುಕ್ಕಟಸ್ಸ।

Anupasampannassa kupito anattamano pahāraṃ deti, āpatti dukkaṭassa. Anupasampanne upasampannasaññī, āpatti dukkaṭassa. Anupasampanne vematiko , āpatti dukkaṭassa. Anupasampanne anupasampannasaññī, āpatti dukkaṭassa.

೪೫೩. ಅನಾಪತ್ತಿ ಕೇನಚಿ ವಿಹೇಠೀಯಮಾನೋ ಮೋಕ್ಖಾಧಿಪ್ಪಾಯೋ ಪಹಾರಂ ದೇತಿ, ಉಮ್ಮತ್ತಕಸ್ಸ, ಆದಿಕಮ್ಮಿಕಸ್ಸಾತಿ।

453. Anāpatti kenaci viheṭhīyamāno mokkhādhippāyo pahāraṃ deti, ummattakassa, ādikammikassāti.

ಪಹಾರಸಿಕ್ಖಾಪದಂ ನಿಟ್ಠಿತಂ ಚತುತ್ಥಂ।

Pahārasikkhāpadaṃ niṭṭhitaṃ catutthaṃ.

೫. ತಲಸತ್ತಿಕಸಿಕ್ಖಾಪದಂ

5. Talasattikasikkhāpadaṃ

೪೫೪. ತೇನ ಸಮಯೇನ ಬುದ್ಧೋ ಭಗವಾ ಸಾವತ್ಥಿಯಂ ವಿಹರತಿ ಜೇತವನೇ ಅನಾಥಪಿಣ್ಡಿಕಸ್ಸ ಆರಾಮೇ। ತೇನ ಖೋ ಪನ ಸಮಯೇನ ಛಬ್ಬಗ್ಗಿಯಾ ಭಿಕ್ಖೂ ಕುಪಿತಾ ಅನತ್ತಮನಾ ಸತ್ತರಸವಗ್ಗಿಯಾನಂ ಭಿಕ್ಖೂನಂ ತಲಸತ್ತಿಕಂ ಉಗ್ಗಿರನ್ತಿ। ತೇ ಪಹಾರಸಮುಚ್ಚಿತಾ ರೋದನ್ತಿ। ಭಿಕ್ಖೂ ಏವಮಾಹಂಸು – ‘‘ಕಿಸ್ಸ ತುಮ್ಹೇ, ಆವುಸೋ, ರೋದಥಾ’’ತಿ? ‘‘ಇಮೇ, ಆವುಸೋ, ಛಬ್ಬಗ್ಗಿಯಾ ಭಿಕ್ಖೂ ಕುಪಿತಾ ಅನತ್ತಮನಾ ಅಮ್ಹಾಕಂ ತಲಸತ್ತಿಕಂ ಉಗ್ಗಿರನ್ತೀ’’ತಿ। ಯೇ ತೇ ಭಿಕ್ಖೂ ಅಪ್ಪಿಚ್ಛಾ…ಪೇ॰… ತೇ ಉಜ್ಝಾಯನ್ತಿ ಖಿಯ್ಯನ್ತಿ ವಿಪಾಚೇನ್ತಿ – ‘‘ಕಥಞ್ಹಿ ನಾಮ ಛಬ್ಬಗ್ಗಿಯಾ ಭಿಕ್ಖೂ ಕುಪಿತಾ ಅನತ್ತಮನಾ ಸತ್ತರಸವಗ್ಗಿಯಾನಂ ಭಿಕ್ಖೂನಂ ತಲಸತ್ತಿಕಂ ಉಗ್ಗಿರಿಸ್ಸನ್ತೀ’’ತಿ…ಪೇ॰… ಸಚ್ಚಂ ಕಿರ ತುಮ್ಹೇ, ಭಿಕ್ಖವೇ, ಕುಪಿತಾ ಅನತ್ತಮನಾ ಸತ್ತರಸವಗ್ಗಿಯಾನಂ ಭಿಕ್ಖೂನಂ ತಲಸತ್ತಿಕಂ ಉಗ್ಗಿರಥಾತಿ? ‘‘ಸಚ್ಚಂ, ಭಗವಾ’’ತಿ। ವಿಗರಹಿ ಬುದ್ಧೋ ಭಗವಾ…ಪೇ॰… ಕಥಞ್ಹಿ ನಾಮ ತುಮ್ಹೇ, ಮೋಘಪುರಿಸಾ, ಕುಪಿತಾ ಅನತ್ತಮನಾ ಸತ್ತರಸವಗ್ಗಿಯಾನಂ ಭಿಕ್ಖೂನಂ ತಲಸತ್ತಿಕಂ ಉಗ್ಗಿರಿಸ್ಸಥ! ನೇತಂ, ಮೋಘಪುರಿಸಾ, ಅಪ್ಪಸನ್ನಾನಂ ವಾ ಪಸಾದಾಯ…ಪೇ॰… ಏವಞ್ಚ ಪನ, ಭಿಕ್ಖವೇ, ಇಮಂ ಸಿಕ್ಖಾಪದಂ ಉದ್ದಿಸೇಯ್ಯಾಥ –

454. Tena samayena buddho bhagavā sāvatthiyaṃ viharati jetavane anāthapiṇḍikassa ārāme. Tena kho pana samayena chabbaggiyā bhikkhū kupitā anattamanā sattarasavaggiyānaṃ bhikkhūnaṃ talasattikaṃ uggiranti. Te pahārasamuccitā rodanti. Bhikkhū evamāhaṃsu – ‘‘kissa tumhe, āvuso, rodathā’’ti? ‘‘Ime, āvuso, chabbaggiyā bhikkhū kupitā anattamanā amhākaṃ talasattikaṃ uggirantī’’ti. Ye te bhikkhū appicchā…pe… te ujjhāyanti khiyyanti vipācenti – ‘‘kathañhi nāma chabbaggiyā bhikkhū kupitā anattamanā sattarasavaggiyānaṃ bhikkhūnaṃ talasattikaṃ uggirissantī’’ti…pe… saccaṃ kira tumhe, bhikkhave, kupitā anattamanā sattarasavaggiyānaṃ bhikkhūnaṃ talasattikaṃ uggirathāti? ‘‘Saccaṃ, bhagavā’’ti. Vigarahi buddho bhagavā…pe… kathañhi nāma tumhe, moghapurisā, kupitā anattamanā sattarasavaggiyānaṃ bhikkhūnaṃ talasattikaṃ uggirissatha! Netaṃ, moghapurisā, appasannānaṃ vā pasādāya…pe… evañca pana, bhikkhave, imaṃ sikkhāpadaṃ uddiseyyātha –

೪೫೫. ‘‘ಯೋ ಪನ ಭಿಕ್ಖು ಭಿಕ್ಖುಸ್ಸ ಕುಪಿತೋ ಅನತ್ತಮನೋ ತಲಸತ್ತಿಕಂ ಉಗ್ಗಿರೇಯ್ಯ, ಪಾಚಿತ್ತಿಯ’’ನ್ತಿ।

455.‘‘Yo pana bhikkhu bhikkhussa kupito anattamano talasattikaṃ uggireyya, pācittiya’’nti.

೪೫೬. ಯೋ ಪನಾತಿ ಯೋ ಯಾದಿಸೋ…ಪೇ॰… ಭಿಕ್ಖೂತಿ…ಪೇ॰… ಅಯಂ ಇಮಸ್ಮಿಂ ಅತ್ಥೇ ಅಧಿಪ್ಪೇತೋ ಭಿಕ್ಖೂತಿ।

456.Yopanāti yo yādiso…pe… bhikkhūti…pe… ayaṃ imasmiṃ atthe adhippeto bhikkhūti.

ಭಿಕ್ಖುಸ್ಸಾತಿ ಅಞ್ಞಸ್ಸ ಭಿಕ್ಖುಸ್ಸ।

Bhikkhussāti aññassa bhikkhussa.

ಕುಪಿತೋ ಅನತ್ತಮನೋತಿ ಅನಭಿರದ್ಧೋ ಆಹತಚಿತ್ತೋ ಖಿಲಜಾತೋ।

Kupito anattamanoti anabhiraddho āhatacitto khilajāto.

ತಲಸತ್ತಿಕಂ ಉಗ್ಗಿರೇಯ್ಯಾತಿ ಕಾಯಂ ವಾ ಕಾಯಪಟಿಬದ್ಧಂ ವಾ ಅನ್ತಮಸೋ ಉಪ್ಪಲಪತ್ತಮ್ಪಿ ಉಚ್ಚಾರೇತಿ, ಆಪತ್ತಿ ಪಾಚಿತ್ತಿಯಸ್ಸ।

Talasattikaṃuggireyyāti kāyaṃ vā kāyapaṭibaddhaṃ vā antamaso uppalapattampi uccāreti, āpatti pācittiyassa.

೪೫೭. ಉಪಸಮ್ಪನ್ನೇ ಉಪಸಮ್ಪನ್ನಸಞ್ಞೀ ಕುಪಿತೋ ಅನತ್ತಮನೋ ತಲಸತ್ತಿಕಂ ಉಗ್ಗಿರತಿ, ಆಪತ್ತಿ ಪಾಚಿತ್ತಿಯಸ್ಸ। ಉಪಸಮ್ಪನ್ನೇ ವೇಮತಿಕೋ ಕುಪಿತೋ ಅನತ್ತಮನೋ ತಲಸತ್ತಿಕಂ ಉಗ್ಗಿರತಿ, ಆಪತ್ತಿ ಪಾಚಿತ್ತಿಯಸ್ಸ। ಉಪಸಮ್ಪನ್ನೇ ಅನುಪಸಮ್ಪನ್ನಸಞ್ಞೀ ಕುಪಿತೋ ಅನತ್ತಮನೋ ತಲಸತ್ತಿಕಂ ಉಗ್ಗಿರತಿ, ಆಪತ್ತಿ ಪಾಚಿತ್ತಿಯಸ್ಸ।

457. Upasampanne upasampannasaññī kupito anattamano talasattikaṃ uggirati, āpatti pācittiyassa. Upasampanne vematiko kupito anattamano talasattikaṃ uggirati, āpatti pācittiyassa. Upasampanne anupasampannasaññī kupito anattamano talasattikaṃ uggirati, āpatti pācittiyassa.

ಅನುಪಸಮ್ಪನ್ನಸ್ಸ ಕುಪಿತೋ ಅನತ್ತಮನೋ ತಲಸತ್ತಿಕಂ ಉಗ್ಗಿರತಿ, ಆಪತ್ತಿ ದುಕ್ಕಟಸ್ಸ। ಅನುಪಸಮ್ಪನ್ನೇ ಉಪಸಮ್ಪನ್ನಸಞ್ಞೀ, ಆಪತ್ತಿ ದುಕ್ಕಟಸ್ಸ। ಅನುಪಸಮ್ಪನ್ನೇ ವೇಮತಿಕೋ, ಆಪತ್ತಿ ದುಕ್ಕಟಸ್ಸ। ಅನುಪಸಮ್ಪನ್ನೇ ಅನುಪಸಮ್ಪನ್ನಸಞ್ಞೀ, ಆಪತ್ತಿ ದುಕ್ಕಟಸ್ಸ।

Anupasampannassa kupito anattamano talasattikaṃ uggirati, āpatti dukkaṭassa. Anupasampanne upasampannasaññī, āpatti dukkaṭassa. Anupasampanne vematiko, āpatti dukkaṭassa. Anupasampanne anupasampannasaññī, āpatti dukkaṭassa.

೪೫೮. ಅನಾಪತ್ತಿ ಕೇನಚಿ ವಿಹೇಠೀಯಮಾನೋ ಮೋಕ್ಖಾಧಿಪ್ಪಾಯೋ ತಲಸತ್ತಿಕಂ ಉಗ್ಗಿರತಿ, ಉಮ್ಮತ್ತಕಸ್ಸ, ಆದಿಕಮ್ಮಿಕಸ್ಸಾತಿ।

458. Anāpatti kenaci viheṭhīyamāno mokkhādhippāyo talasattikaṃ uggirati, ummattakassa, ādikammikassāti.

ತಲಸತ್ತಿಕಸಿಕ್ಖಾಪದಂ ನಿಟ್ಠಿತಂ ಪಞ್ಚಮಂ।

Talasattikasikkhāpadaṃ niṭṭhitaṃ pañcamaṃ.

೬. ಅಮೂಲಕಸಿಕ್ಖಾಪದಂ

6. Amūlakasikkhāpadaṃ

೪೫೯. ತೇನ ಸಮಯೇನ ಬುದ್ಧೋ ಭಗವಾ ಸಾವತ್ಥಿಯಂ ವಿಹರತಿ ಜೇತವನೇ ಅನಾಥಪಿಣ್ಡಿಕಸ್ಸ ಆರಾಮೇ। ತೇನ ಖೋ ಪನ ಸಮಯೇನ ಛಬ್ಬಗ್ಗಿಯಾ ಭಿಕ್ಖೂ ಭಿಕ್ಖುಂ ಅಮೂಲಕೇನ ಸಙ್ಘಾದಿಸೇಸೇನ ಅನುದ್ಧಂಸೇನ್ತಿ। ಯೇ ತೇ ಭಿಕ್ಖೂ ಅಪ್ಪಿಚ್ಛಾ…ಪೇ॰… ತೇ ಉಜ್ಝಾಯನ್ತಿ ಖಿಯ್ಯನ್ತಿ ವಿಪಾಚೇನ್ತಿ – ‘‘ಕಥಞ್ಹಿ ನಾಮ ಛಬ್ಬಗ್ಗಿಯಾ ಭಿಕ್ಖೂ ಭಿಕ್ಖುಂ ಅಮೂಲಕೇನ ಸಙ್ಘಾದಿಸೇಸೇನ ಅನುದ್ಧಂಸೇಸ್ಸನ್ತೀ’’ತಿ…ಪೇ॰… ಸಚ್ಚಂ ಕಿರ ತುಮ್ಹೇ, ಭಿಕ್ಖವೇ, ಭಿಕ್ಖುಂ ಅಮೂಲಕೇನ ಸಙ್ಘಾದಿಸೇಸೇನ ಅನುದ್ಧಂಸೇಥಾತಿ ? ‘‘ಸಚ್ಚಂ, ಭಗವಾ’’ತಿ। ವಿಗರಹಿ ಬುದ್ಧೋ ಭಗವಾ…ಪೇ॰… ಕಥಞ್ಹಿ ನಾಮ ತುಮ್ಹೇ, ಮೋಘಪುರಿಸಾ, ಭಿಕ್ಖುಂ ಅಮೂಲಕೇನ ಸಙ್ಘಾದಿಸೇಸೇನ ಅನುದ್ಧಂಸೇಸ್ಸಥ! ನೇತಂ, ಮೋಘಪುರಿಸಾ, ಅಪ್ಪಸನ್ನಾನಂ ವಾ ಪಸಾದಾಯ…ಪೇ॰… ಏವಞ್ಚ ಪನ, ಭಿಕ್ಖವೇ, ಇಮಂ ಸಿಕ್ಖಾಪದಂ ಉದ್ದಿಸೇಯ್ಯಾಥ –

459. Tena samayena buddho bhagavā sāvatthiyaṃ viharati jetavane anāthapiṇḍikassa ārāme. Tena kho pana samayena chabbaggiyā bhikkhū bhikkhuṃ amūlakena saṅghādisesena anuddhaṃsenti. Ye te bhikkhū appicchā…pe… te ujjhāyanti khiyyanti vipācenti – ‘‘kathañhi nāma chabbaggiyā bhikkhū bhikkhuṃ amūlakena saṅghādisesena anuddhaṃsessantī’’ti…pe… saccaṃ kira tumhe, bhikkhave, bhikkhuṃ amūlakena saṅghādisesena anuddhaṃsethāti ? ‘‘Saccaṃ, bhagavā’’ti. Vigarahi buddho bhagavā…pe… kathañhi nāma tumhe, moghapurisā, bhikkhuṃ amūlakena saṅghādisesena anuddhaṃsessatha! Netaṃ, moghapurisā, appasannānaṃ vā pasādāya…pe… evañca pana, bhikkhave, imaṃ sikkhāpadaṃ uddiseyyātha –

೪೬೦. ‘‘ಯೋ ಪನ ಭಿಕ್ಖು ಭಿಕ್ಖುಂ ಅಮೂಲಕೇನ ಸಙ್ಘಾದಿಸೇಸೇನ ಅನುದ್ಧಂಸೇಯ್ಯ, ಪಾಚಿತ್ತಿಯ’’ನ್ತಿ।

460.‘‘Yo pana bhikkhu bhikkhuṃ amūlakena saṅghādisesena anuddhaṃseyya, pācittiya’’nti.

೪೬೧. ಯೋ ಪನಾತಿ ಯೋ ಯಾದಿಸೋ…ಪೇ॰… ಭಿಕ್ಖೂತಿ…ಪೇ॰… ಅಯಂ ಇಮಸ್ಮಿಂ ಅತ್ಥೇ ಅಧಿಪ್ಪೇತೋ ಭಿಕ್ಖೂತಿ।

461.Yopanāti yo yādiso…pe… bhikkhūti…pe… ayaṃ imasmiṃ atthe adhippeto bhikkhūti.

ಭಿಕ್ಖುನ್ತಿ ಅಞ್ಞಂ ಭಿಕ್ಖುಂ।

Bhikkhunti aññaṃ bhikkhuṃ.

ಅಮೂಲಕಂ ನಾಮ ಅದಿಟ್ಠಂ ಅಸ್ಸುತಂ ಅಪರಿಸಙ್ಕಿತಂ।

Amūlakaṃ nāma adiṭṭhaṃ assutaṃ aparisaṅkitaṃ.

ಸಙ್ಘಾದಿಸೇಸೇನಾತಿ ತೇರಸನ್ನಂ ಅಞ್ಞತರೇನ।

Saṅghādisesenāti terasannaṃ aññatarena.

ಅನುದ್ಧಂಸೇಯ್ಯಾತಿ ಚೋದೇತಿ ವಾ ಚೋದಾಪೇತಿ ವಾ, ಆಪತ್ತಿ ಪಾಚಿತ್ತಿಯಸ್ಸ।

Anuddhaṃseyyāti codeti vā codāpeti vā, āpatti pācittiyassa.

೪೬೨. ಉಪಸಮ್ಪನ್ನೇ ಉಪಸಮ್ಪನ್ನಸಞ್ಞೀ ಅಮೂಲಕೇನ ಸಙ್ಘಾದಿಸೇಸೇನ ಅನುದ್ಧಂಸೇತಿ , ಆಪತ್ತಿ ಪಾಚಿತ್ತಿಯಸ್ಸ। ಉಪಸಮ್ಪನ್ನೇ ವೇಮತಿಕೋ ಅಮೂಲಕೇನ ಸಙ್ಘಾದಿಸೇಸೇನ ಅನುದ್ಧಂಸೇತಿ, ಆಪತ್ತಿ ಪಾಚಿತ್ತಿಯಸ್ಸ। ಉಪಸಮ್ಪನ್ನೇ ಅನುಪಸಮ್ಪನ್ನಸಞ್ಞೀ ಅಮೂಲಕೇನ ಸಙ್ಘಾದಿಸೇಸೇನ ಅನುದ್ಧಂಸೇತಿ, ಆಪತ್ತಿ ಪಾಚಿತ್ತಿಯಸ್ಸ।

462. Upasampanne upasampannasaññī amūlakena saṅghādisesena anuddhaṃseti , āpatti pācittiyassa. Upasampanne vematiko amūlakena saṅghādisesena anuddhaṃseti, āpatti pācittiyassa. Upasampanne anupasampannasaññī amūlakena saṅghādisesena anuddhaṃseti, āpatti pācittiyassa.

ಆಚಾರವಿಪತ್ತಿಯಾ ವಾ ದಿಟ್ಠಿವಿಪತ್ತಿಯಾ ವಾ ಅನುದ್ಧಂಸೇತಿ, ಆಪತ್ತಿ ದುಕ್ಕಟಸ್ಸ। ಅನುಪಸಮ್ಪನ್ನಂ ಅನುದ್ಧಂಸೇತಿ, ಆಪತ್ತಿ ದುಕ್ಕಟಸ್ಸ। ಅನುಪಸಮ್ಪನ್ನೇ ಉಪಸಮ್ಪನ್ನಸಞ್ಞೀ, ಆಪತ್ತಿ ದುಕ್ಕಟಸ್ಸ। ಅನುಪಸಮ್ಪನ್ನೇ ವೇಮತಿಕೋ, ಆಪತ್ತಿ ದುಕ್ಕಟಸ್ಸ। ಅನುಪಸಮ್ಪನ್ನೇ ಅನುಪಸಮ್ಪನ್ನಸಞ್ಞೀ, ಆಪತ್ತಿ ದುಕ್ಕಟಸ್ಸ।

Ācāravipattiyā vā diṭṭhivipattiyā vā anuddhaṃseti, āpatti dukkaṭassa. Anupasampannaṃ anuddhaṃseti, āpatti dukkaṭassa. Anupasampanne upasampannasaññī, āpatti dukkaṭassa. Anupasampanne vematiko, āpatti dukkaṭassa. Anupasampanne anupasampannasaññī, āpatti dukkaṭassa.

೪೬೩. ಅನಾಪತ್ತಿ ತಥಾಸಞ್ಞೀ ಚೋದೇತಿ, ವಾ ಚೋದಾಪೇತಿ ವಾ, ಉಮ್ಮತ್ತಕಸ್ಸ, ಆದಿಕಮ್ಮಿಕಸ್ಸಾತಿ।

463. Anāpatti tathāsaññī codeti, vā codāpeti vā, ummattakassa, ādikammikassāti.

ಅಮೂಲಕಸಿಕ್ಖಾಪದಂ ನಿಟ್ಠಿತಂ ಛಟ್ಠಂ।

Amūlakasikkhāpadaṃ niṭṭhitaṃ chaṭṭhaṃ.

೭. ಸಞ್ಚಿಚ್ಚಸಿಕ್ಖಾಪದಂ

7. Sañciccasikkhāpadaṃ

೪೬೪. ತೇನ ಸಮಯೇನ ಬುದ್ಧೋ ಭಗವಾ ಸಾವತ್ಥಿಯಂ ವಿಹರತಿ ಜೇತವನೇ ಅನಾಥಪಿಣ್ಡಿಕಸ್ಸ ಆರಾಮೇ। ತೇನ ಖೋ ಪನ ಸಮಯೇನ ಛಬ್ಬಗ್ಗಿಯಾ ಭಿಕ್ಖೂ ಸತ್ತರಸವಗ್ಗಿಯಾನಂ ಭಿಕ್ಖೂನಂ ಸಞ್ಚಿಚ್ಚ ಕುಕ್ಕುಚ್ಚಂ ಉಪದಹನ್ತಿ – ‘‘ಭಗವತಾ, ಆವುಸೋ, ಸಿಕ್ಖಾಪದಂ ಪಞ್ಞತ್ತಂ – ‘ನ ಊನವೀಸತಿವಸ್ಸೋ ಪುಗ್ಗಲೋ ಉಪಸಮ್ಪಾದೇತಬ್ಬೋ’ತಿ। ತುಮ್ಹೇ ಚ ಊನವೀಸತಿವಸ್ಸಾ ಉಪಸಮ್ಪನ್ನಾ। ಕಚ್ಚಿ ನೋ ತುಮ್ಹೇ ಅನುಪಸಮ್ಪನ್ನಾ’’ತಿ? ತೇ ರೋದನ್ತಿ। ಭಿಕ್ಖೂ ಏವಮಾಹಂಸು – ‘‘ಕಿಸ್ಸ ತುಮ್ಹೇ, ಆವುಸೋ, ರೋದಥಾ’’ತಿ? ‘‘ಇಮೇ , ಆವುಸೋ, ಛಬ್ಬಗ್ಗಿಯಾ ಭಿಕ್ಖೂ ಅಮ್ಹಾಕಂ ಸಞ್ಚಿಚ್ಚ ಕುಕ್ಕುಚ್ಚಂ ಉಪದಹನ್ತೀ’’ತಿ । ಯೇ ತೇ ಭಿಕ್ಖೂ ಅಪ್ಪಿಚ್ಛಾ…ಪೇ॰… ತೇ ಉಜ್ಝಾಯನ್ತಿ ಖಿಯ್ಯನ್ತಿ ವಿಪಾಚೇನ್ತಿ – ‘‘ಕಥಞ್ಹಿ ನಾಮ ಛಬ್ಬಗ್ಗಿಯಾ ಭಿಕ್ಖೂ ಭಿಕ್ಖೂನಂ ಸಞ್ಚಿಚ್ಚ ಕುಕ್ಕುಚ್ಚಂ ಉಪದಹಿಸ್ಸನ್ತೀ’’ತಿ…ಪೇ॰… ಸಚ್ಚಂ ಕಿರ ತುಮ್ಹೇ, ಭಿಕ್ಖವೇ, ಭಿಕ್ಖೂನಂ ಸಞ್ಚಿಚ್ಚ ಕುಕ್ಕುಚ್ಚಂ ಉಪದಹಥಾತಿ? ‘‘ಸಚ್ಚಂ, ಭಗವಾ’’ತಿ। ವಿಗರಹಿ ಬುದ್ಧೋ ಭಗವಾ…ಪೇ॰… ಕಥಞ್ಹಿ ನಾಮ ತುಮ್ಹೇ, ಮೋಘಪುರಿಸಾ, ಭಿಕ್ಖೂನಂ ಸಞ್ಚಿಚ್ಚ ಕುಕ್ಕುಚ್ಚಂ ಉಪದಹಿಸ್ಸಥ! ನೇತಂ, ಮೋಘಪುರಿಸಾ ಅಪ್ಪಸನ್ನಾನಂ ವಾ ಪಸಾದಾಯ…ಪೇ॰… ಏವಞ್ಚ ಪನ, ಭಿಕ್ಖವೇ, ಇಮಂ ಸಿಕ್ಖಾಪದಂ ಉದ್ದಿಸೇಯ್ಯಾಥ –

464. Tena samayena buddho bhagavā sāvatthiyaṃ viharati jetavane anāthapiṇḍikassa ārāme. Tena kho pana samayena chabbaggiyā bhikkhū sattarasavaggiyānaṃ bhikkhūnaṃ sañcicca kukkuccaṃ upadahanti – ‘‘bhagavatā, āvuso, sikkhāpadaṃ paññattaṃ – ‘na ūnavīsativasso puggalo upasampādetabbo’ti. Tumhe ca ūnavīsativassā upasampannā. Kacci no tumhe anupasampannā’’ti? Te rodanti. Bhikkhū evamāhaṃsu – ‘‘kissa tumhe, āvuso, rodathā’’ti? ‘‘Ime , āvuso, chabbaggiyā bhikkhū amhākaṃ sañcicca kukkuccaṃ upadahantī’’ti . Ye te bhikkhū appicchā…pe… te ujjhāyanti khiyyanti vipācenti – ‘‘kathañhi nāma chabbaggiyā bhikkhū bhikkhūnaṃ sañcicca kukkuccaṃ upadahissantī’’ti…pe… saccaṃ kira tumhe, bhikkhave, bhikkhūnaṃ sañcicca kukkuccaṃ upadahathāti? ‘‘Saccaṃ, bhagavā’’ti. Vigarahi buddho bhagavā…pe… kathañhi nāma tumhe, moghapurisā, bhikkhūnaṃ sañcicca kukkuccaṃ upadahissatha! Netaṃ, moghapurisā appasannānaṃ vā pasādāya…pe… evañca pana, bhikkhave, imaṃ sikkhāpadaṃ uddiseyyātha –

೪೬೫. ‘‘ಯೋ ಪನ ಭಿಕ್ಖು ಭಿಕ್ಖುಸ್ಸ ಸಞ್ಚಿಚ್ಚ ಕುಕ್ಕುಚ್ಚಂ ಉಪದಹೇಯ್ಯ 15 – ‘ಇತಿಸ್ಸ ಮುಹುತ್ತಮ್ಪಿ ಅಫಾಸು ಭವಿಸ್ಸತೀ’ತಿ ಏತದೇವ ಪಚ್ಚಯಂ ಕರಿತ್ವಾ ಅನಞ್ಞಂ, ಪಾಚಿತ್ತಿಯ’’ನ್ತಿ।

465.‘‘Yo pana bhikkhu bhikkhussa sañcicca kukkuccaṃ upadaheyya 16 – ‘itissa muhuttampi aphāsu bhavissatī’ti etadeva paccayaṃ karitvā anaññaṃ, pācittiya’’nti.

೪೬೬. ಯೋ ಪನಾತಿ ಯೋ ಯಾದಿಸೋ…ಪೇ॰… ಭಿಕ್ಖೂತಿ…ಪೇ॰… ಅಯಂ ಇಮಸ್ಮಿಂ ಅತ್ಥೇ ಅಧಿಪ್ಪೇತೋ ಭಿಕ್ಖೂತಿ।

466.Yo panāti yo yādiso…pe… bhikkhūti…pe… ayaṃ imasmiṃ atthe adhippeto bhikkhūti.

ಭಿಕ್ಖುಸ್ಸಾತಿ ಅಞ್ಞಸ್ಸ ಭಿಕ್ಖುಸ್ಸ।

Bhikkhussāti aññassa bhikkhussa.

ಸಞ್ಚಿಚ್ಚಾತಿ ಜಾನನ್ತೋ ಸಞ್ಜಾನನ್ತೋ ಚೇಚ್ಚ ಅಭಿವಿತರಿತ್ವಾ ವೀತಿಕ್ಕಮೋ।

Sañciccāti jānanto sañjānanto cecca abhivitaritvā vītikkamo.

ಕುಕ್ಕುಚ್ಚಂ ಉಪದಹೇಯ್ಯಾತಿ ‘‘ಊನವೀಸತಿವಸ್ಸೋ ಮಞ್ಞೇ ತ್ವಂ ಉಪಸಮ್ಪನ್ನೋ, ವಿಕಾಲೇ ಮಞ್ಞೇ ತಯಾ ಭುತ್ತಂ, ಮಜ್ಜಂ ಮಞ್ಞೇ ತಯಾ ಪೀತಂ, ಮಾತುಗಾಮೇನ ಸದ್ಧಿಂ ರಹೋ ಮಞ್ಞೇ ತಯಾ ನಿಸಿನ್ನ’’ನ್ತಿ ಕುಕ್ಕುಚ್ಚಂ ಉಪದಹತಿ, ಆಪತ್ತಿ ಪಾಚಿತ್ತಿಯಸ್ಸ।

Kukkuccaṃ upadaheyyāti ‘‘ūnavīsativasso maññe tvaṃ upasampanno, vikāle maññe tayā bhuttaṃ, majjaṃ maññe tayā pītaṃ, mātugāmena saddhiṃ raho maññe tayā nisinna’’nti kukkuccaṃ upadahati, āpatti pācittiyassa.

ಏತದೇವ ಪಚ್ಚಯಂ ಕರಿತ್ವಾ, ಅನಞ್ಞನ್ತಿ ನ ಅಞ್ಞೋ ಕೋಚಿ ಪಚ್ಚಯೋ ಹೋತಿ ಕುಕ್ಕುಚ್ಚಂ ಉಪದಹಿತುಂ।

Etadevapaccayaṃ karitvā, anaññanti na añño koci paccayo hoti kukkuccaṃ upadahituṃ.

೪೬೭. ಉಪಸಮ್ಪನ್ನೇ ಉಪಸಮ್ಪನ್ನಸಞ್ಞೀ ಸಞ್ಚಿಚ್ಚ ಕುಕ್ಕುಚ್ಚಂ ಉಪದಹತಿ, ಆಪತ್ತಿ ಪಾಚಿತ್ತಿಯಸ್ಸ। ಉಪಸಮ್ಪನ್ನೇ ವೇಮತಿಕೋ ಸಞ್ಚಿಚ್ಚ ಕುಕ್ಕುಚ್ಚಂ ಉಪದಹತಿ, ಆಪತ್ತಿ ಪಾಚಿತ್ತಿಯಸ್ಸ। ಉಪಸಮ್ಪನ್ನೇ ಅನುಪಸಮ್ಪನ್ನಸಞ್ಞೀ ಸಞ್ಚಿಚ್ಚ ಕುಕ್ಕುಚ್ಚಂ ಉಪದಹತಿ, ಆಪತ್ತಿ ಪಾಚಿತ್ತಿಯಸ್ಸ।

467. Upasampanne upasampannasaññī sañcicca kukkuccaṃ upadahati, āpatti pācittiyassa. Upasampanne vematiko sañcicca kukkuccaṃ upadahati, āpatti pācittiyassa. Upasampanne anupasampannasaññī sañcicca kukkuccaṃ upadahati, āpatti pācittiyassa.

ಅನುಪಸಮ್ಪನ್ನಸ್ಸ ಸಞ್ಚಿಚ್ಚ ಕುಕ್ಕುಚ್ಚಂ ಉಪದಹತಿ, ಆಪತ್ತಿ ದುಕ್ಕಟಸ್ಸ। ಅನುಪಸಮ್ಪನ್ನೇ ಉಪಸಮ್ಪನ್ನಸಞ್ಞೀ, ಆಪತ್ತಿ ದುಕ್ಕಟಸ್ಸ। ಅನುಪಸಮ್ಪನ್ನೇ ವೇಮತಿಕೋ, ಆಪತ್ತಿ ದುಕ್ಕಟಸ್ಸ। ಅನುಪಸಮ್ಪನ್ನೇ ಅನುಪಸಮ್ಪನ್ನಸಞ್ಞೀ, ಆಪತ್ತಿ ದುಕ್ಕಟಸ್ಸ।

Anupasampannassa sañcicca kukkuccaṃ upadahati, āpatti dukkaṭassa. Anupasampanne upasampannasaññī, āpatti dukkaṭassa. Anupasampanne vematiko, āpatti dukkaṭassa. Anupasampanne anupasampannasaññī, āpatti dukkaṭassa.

೪೬೮. ಅನಾಪತ್ತಿ ನ ಕುಕ್ಕುಚ್ಚಂ ಉಪದಹಿತುಕಾಮೋ ‘‘ಊನವೀಸತಿವಸ್ಸೋ ಮಞ್ಞೇ ತ್ವಂ ಉಪಸಮ್ಪನ್ನೋ, ವಿಕಾಲೇ ಮಞ್ಞೇ ತಯಾ ಭುತ್ತಂ, ಮಜ್ಜಂ ಮಞ್ಞೇ ತಯಾ ಪೀತಂ, ಮಾತುಗಾಮೇನ ಸದ್ಧಿಂ ರಹೋ ಮಞ್ಞೇ ತಯಾ ನಿಸಿನ್ನಂ, ಇಙ್ಘ ಜಾನಾಹಿ, ಮಾ ತೇ ಪಚ್ಛಾ ಕುಕ್ಕುಚ್ಚಂ ಅಹೋಸೀ’’ತಿ ಭಣತಿ, ಉಮ್ಮತ್ತಕಸ್ಸ, ಆದಿಕಮ್ಮಿಕಸ್ಸಾತಿ।

468. Anāpatti na kukkuccaṃ upadahitukāmo ‘‘ūnavīsativasso maññe tvaṃ upasampanno, vikāle maññe tayā bhuttaṃ, majjaṃ maññe tayā pītaṃ, mātugāmena saddhiṃ raho maññe tayā nisinnaṃ, iṅgha jānāhi, mā te pacchā kukkuccaṃ ahosī’’ti bhaṇati, ummattakassa, ādikammikassāti.

ಸಞ್ಚಿಚ್ಚಸಿಕ್ಖಾಪದಂ ನಿಟ್ಠಿತಂ ಸತ್ತಮಂ।

Sañciccasikkhāpadaṃ niṭṭhitaṃ sattamaṃ.

೮. ಉಪಸ್ಸುತಿಸಿಕ್ಖಾಪದಂ

8. Upassutisikkhāpadaṃ

೪೬೯. ತೇನ ಸಮಯೇನ ಬುದ್ಧೋ ಭಗವಾ ಸಾವತ್ಥಿಯಂ ವಿಹರತಿ ಜೇತವನೇ ಅನಾಥಪಿಣ್ಡಿಕಸ್ಸ ಆರಾಮೇ। ತೇನ ಖೋ ಪನ ಸಮಯೇನ ಛಬ್ಬಗ್ಗಿಯಾ ಭಿಕ್ಖೂ ಪೇಸಲೇಹಿ ಭಿಕ್ಖೂಹಿ ಸದ್ಧಿಂ ಭಣ್ಡನ್ತಿ। ಪೇಸಲಾ ಭಿಕ್ಖೂ ಏವಂ ವದನ್ತಿ – ‘‘ಅಲಜ್ಜಿನೋ ಇಮೇ, ಆವುಸೋ, ಛಬ್ಬಗ್ಗಿಯಾ ಭಿಕ್ಖೂ। ನ ಸಕ್ಕಾ ಇಮೇಹಿ ಸಹ ಭಣ್ಡಿತು’’ನ್ತಿ। ಛಬ್ಬಗ್ಗಿಯಾ ಭಿಕ್ಖೂ ಏವಂ ವದನ್ತಿ – ‘‘ಕಿಸ್ಸ ತುಮ್ಹೇ, ಆವುಸೋ, ಅಮ್ಹೇ ಅಲಜ್ಜಿವಾದೇನ ಪಾಪೇಥಾ’’ತಿ? ‘‘ಕಹಂ ಪನ ತುಮ್ಹೇ, ಆವುಸೋ, ಅಸ್ಸುತ್ಥಾ’’ತಿ? ‘‘ಮಯಂ ಆಯಸ್ಮನ್ತಾನಂ ಉಪಸ್ಸುತಿಂ 17 ತಿಟ್ಠಮ್ಹಾ’’ತಿ। ಯೇ ತೇ ಭಿಕ್ಖೂ ಅಪ್ಪಿಚ್ಛಾ…ಪೇ॰… ತೇ ಉಜ್ಝಾಯನ್ತಿ ಖಿಯ್ಯನ್ತಿ ವಿಪಾಚೇನ್ತಿ – ‘‘ಕಥಞ್ಹಿ ನಾಮ ಛಬ್ಬಗ್ಗಿಯಾ ಭಿಕ್ಖೂ ಭಿಕ್ಖೂನಂ ಭಣ್ಡನಜಾತಾನಂ ಕಲಹಜಾತಾನಂ ವಿವಾದಾಪನ್ನಾನಂ ಉಪಸ್ಸುತಿಂ 18 ತಿಟ್ಠಿಸ್ಸನ್ತೀ’’ತಿ…ಪೇ॰… ಸಚ್ಚಂ ಕಿರ ತುಮ್ಹೇ, ಭಿಕ್ಖವೇ, ಭಿಕ್ಖೂನಂ ಭಣ್ಡನಜಾತಾನಂ ಕಲಹಜಾತಾನಂ ವಿವಾದಾಪನ್ನಾನಂ ಉಪಸ್ಸುತಿಂ 19 ತಿಟ್ಠಥಾತಿ? ‘‘ಸಚ್ಚ, ಭಗವಾ’’ತಿ। ವಿಗರಹಿ ಬುದ್ಧೋ ಭಗವಾ…ಪೇ॰… ಕಥಞ್ಹಿ ನಾಮ ತುಮ್ಹೇ, ಮೋಘಪುರಿಸಾ, ಭಿಕ್ಖೂನಂ ಭಣ್ಡನಜಾತಾನಂ ಕಲಹಜಾತಾನಂ ವಿವಾದಾಪನ್ನಾನಂ ಉಪಸ್ಸುತಿಂ 20 ತಿಟ್ಠಿಸ್ಸಥ! ನೇತಂ, ಮೋಘಪುರಿಸಾ, ಅಪ್ಪಸನ್ನಾನಂ ವಾ ಪಸಾದಾಯ…ಪೇ॰… ಏವಞ್ಚ ಪನ, ಭಿಕ್ಖವೇ, ಇಮಂ ಸಿಕ್ಖಾಪದಂ ಉದ್ದಿಸೇಯ್ಯಾಥ –

469. Tena samayena buddho bhagavā sāvatthiyaṃ viharati jetavane anāthapiṇḍikassa ārāme. Tena kho pana samayena chabbaggiyā bhikkhū pesalehi bhikkhūhi saddhiṃ bhaṇḍanti. Pesalā bhikkhū evaṃ vadanti – ‘‘alajjino ime, āvuso, chabbaggiyā bhikkhū. Na sakkā imehi saha bhaṇḍitu’’nti. Chabbaggiyā bhikkhū evaṃ vadanti – ‘‘kissa tumhe, āvuso, amhe alajjivādena pāpethā’’ti? ‘‘Kahaṃ pana tumhe, āvuso, assutthā’’ti? ‘‘Mayaṃ āyasmantānaṃ upassutiṃ 21 tiṭṭhamhā’’ti. Ye te bhikkhū appicchā…pe… te ujjhāyanti khiyyanti vipācenti – ‘‘kathañhi nāma chabbaggiyā bhikkhū bhikkhūnaṃ bhaṇḍanajātānaṃ kalahajātānaṃ vivādāpannānaṃ upassutiṃ 22 tiṭṭhissantī’’ti…pe… saccaṃ kira tumhe, bhikkhave, bhikkhūnaṃ bhaṇḍanajātānaṃ kalahajātānaṃ vivādāpannānaṃ upassutiṃ 23 tiṭṭhathāti? ‘‘Sacca, bhagavā’’ti. Vigarahi buddho bhagavā…pe… kathañhi nāma tumhe, moghapurisā, bhikkhūnaṃ bhaṇḍanajātānaṃ kalahajātānaṃ vivādāpannānaṃ upassutiṃ 24 tiṭṭhissatha! Netaṃ, moghapurisā, appasannānaṃ vā pasādāya…pe… evañca pana, bhikkhave, imaṃ sikkhāpadaṃ uddiseyyātha –

೪೭೦. ‘‘ಯೋ ಪನ ಭಿಕ್ಖು ಭಿಕ್ಖೂನಂ ಭಣ್ಡನಜಾತಾನಂ ಕಲಹಜಾತಾನಂ ವಿವಾದಾಪನ್ನಾನಂ ಉಪಸ್ಸುತಿಂ ತಿಟ್ಠೇಯ್ಯ – ‘ಯಂ ಇಮೇ ಭಣಿಸ್ಸನ್ತಿ ತಂ ಸೋಸ್ಸಾಮೀ’ತಿ ಏತದೇವ ಪಚ್ಚಯಂ ಕರಿತ್ವಾ ಅನಞ್ಞಂ, ಪಾಚಿತ್ತಿಯ’’ನ್ತಿ।

470.‘‘Yo pana bhikkhu bhikkhūnaṃ bhaṇḍanajātānaṃ kalahajātānaṃ vivādāpannānaṃ upassutiṃ tiṭṭheyya – ‘yaṃ ime bhaṇissanti taṃ sossāmī’ti etadeva paccayaṃ karitvā anaññaṃ, pācittiya’’nti.

೪೭೧. ಯೋ ಪನಾತಿ ಯೋ ಯಾದಿಸೋ…ಪೇ॰… ಭಿಕ್ಖೂತಿ…ಪೇ॰… ಅಯಂ ಇಮಸ್ಮಿಂ ಅತ್ಥೇ ಅಧಿಪ್ಪೇತೋ ಭಿಕ್ಖೂತಿ।

471.Yopanāti yo yādiso…pe… bhikkhūti…pe… ayaṃ imasmiṃ atthe adhippeto bhikkhūti.

ಭಿಕ್ಖೂನನ್ತಿ ಅಞ್ಞೇಸಂ ಭಿಕ್ಖೂನಂ।

Bhikkhūnanti aññesaṃ bhikkhūnaṃ.

ಭಣ್ಡನಜಾತಾನಂ ಕಲಹಜಾತಾನಂ ವಿವಾದಾಪನ್ನಾನನ್ತಿ ಅಧಿಕರಣಜಾತಾನಂ।

Bhaṇḍanajātānaṃ kalahajātānaṃ vivādāpannānanti adhikaraṇajātānaṃ.

ಉಪಸ್ಸುತಿಂ ತಿಟ್ಠೇಯ್ಯಾತಿ ‘‘ಇಮೇಸಂ ಸುತ್ವಾ ಚೋದೇಸ್ಸಾಮಿ ಸಾರೇಸ್ಸಾಮಿ ಪಟಿಚೋದೇಸ್ಸಾಮಿ ಪಟಿಸಾರೇಸ್ಸಾಮಿ ಮಙ್ಕೂ ಕರಿಸ್ಸಾಮೀ’’ತಿ ಗಚ್ಛತಿ, ಆಪತ್ತಿ ದುಕ್ಕಟಸ್ಸ। ಯತ್ಥ ಠಿತೋ ಸುಣಾತಿ, ಆಪತ್ತಿ ಪಾಚಿತ್ತಿಯಸ್ಸ। ಪಚ್ಛತೋ ಗಚ್ಛನ್ತೋ ತುರಿತೋ ಗಚ್ಛತಿ ಸೋಸ್ಸಾಮೀತಿ, ಆಪತ್ತಿ ದುಕ್ಕಟಸ್ಸ। ಯತ್ಥ ಠಿತೋ ಸುಣಾತಿ, ಆಪತ್ತಿ ಪಾಚಿತ್ತಿಯಸ್ಸ। ಪುರತೋ ಗಚ್ಛನ್ತೋ ಓಹಿಯ್ಯತಿ ಸೋಸ್ಸಾಮೀತಿ, ಆಪತ್ತಿ ದುಕ್ಕಟಸ್ಸ। ಯತ್ಥ ಠಿತೋ ಸುಣಾತಿ, ಆಪತ್ತಿ ಪಾಚಿತ್ತಿಯಸ್ಸ। ಭಿಕ್ಖುಸ್ಸ ಠಿತೋಕಾಸಂ ವಾ ನಿಸಿನ್ನೋಕಾಸಂ ವಾ ನಿಪನ್ನೋಕಾಸಂ ವಾ ಆಗನ್ತ್ವಾ ಮನ್ತೇನ್ತಂ ಉಕ್ಕಾಸಿತಬ್ಬಂ , ವಿಜಾನಾಪೇತಬ್ಬಂ, ನೋ ಚೇ ಉಕ್ಕಾಸೇಯ್ಯ ವಾ ವಿಜಾನಾಪೇಯ್ಯ ವಾ, ಆಪತ್ತಿ ಪಾಚಿತ್ತಿಯಸ್ಸ।

Upassutiṃ tiṭṭheyyāti ‘‘imesaṃ sutvā codessāmi sāressāmi paṭicodessāmi paṭisāressāmi maṅkū karissāmī’’ti gacchati, āpatti dukkaṭassa. Yattha ṭhito suṇāti, āpatti pācittiyassa. Pacchato gacchanto turito gacchati sossāmīti, āpatti dukkaṭassa. Yattha ṭhito suṇāti, āpatti pācittiyassa. Purato gacchanto ohiyyati sossāmīti, āpatti dukkaṭassa. Yattha ṭhito suṇāti, āpatti pācittiyassa. Bhikkhussa ṭhitokāsaṃ vā nisinnokāsaṃ vā nipannokāsaṃ vā āgantvā mantentaṃ ukkāsitabbaṃ , vijānāpetabbaṃ, no ce ukkāseyya vā vijānāpeyya vā, āpatti pācittiyassa.

ಏತದೇವ ಪಚ್ಚಯಂ ಕರಿತ್ವಾ ಅನಞ್ಞನ್ತಿ ನ ಅಞ್ಞೋ ಕೋಚಿ ಪಚ್ಚಯೋ ಹೋತಿ ಉಪಸ್ಸುತಿಂ ತಿಟ್ಠಿತುಂ।

Etadeva paccayaṃ karitvā anaññanti na añño koci paccayo hoti upassutiṃ tiṭṭhituṃ.

೪೭೨. ಉಪಸಮ್ಪನ್ನೇ ಉಪಸಮ್ಪನ್ನಸಞ್ಞೀ ಉಪಸ್ಸುತಿಂ ತಿಟ್ಠತಿ, ಆಪತ್ತಿ ಪಾಚಿತ್ತಿಯಸ್ಸ। ಉಪಸಮ್ಪನ್ನೇ ವೇಮತಿಕೋ ಉಪಸ್ಸುತಿಂ ತಿಟ್ಠತಿ, ಆಪತ್ತಿ ಪಾಚಿತ್ತಿಯಸ್ಸ। ಉಪಸಮ್ಪನ್ನೇ ಅನುಪಸಮ್ಪನ್ನಸಞ್ಞೀ ಉಪಸ್ಸುತಿಂ ತಿಟ್ಠತಿ, ಆಪತ್ತಿ ಪಾಚಿತ್ತಿಯಸ್ಸ।

472. Upasampanne upasampannasaññī upassutiṃ tiṭṭhati, āpatti pācittiyassa. Upasampanne vematiko upassutiṃ tiṭṭhati, āpatti pācittiyassa. Upasampanne anupasampannasaññī upassutiṃ tiṭṭhati, āpatti pācittiyassa.

ಅನುಪಸಮ್ಪನ್ನಸ್ಸ ಉಪಸ್ಸುತಿಂ ತಿಟ್ಠತಿ, ಆಪತ್ತಿ ದುಕ್ಕಟಸ್ಸ। ಅನುಪಸಮ್ಪನ್ನೇ ಉಪಸಮ್ಪನ್ನಸಞ್ಞೀ, ಆಪತ್ತಿ ದುಕ್ಕಟಸ್ಸ। ಅನುಪಸಮ್ಪನ್ನೇ ವೇಮತಿಕೋ, ಆಪತ್ತಿ ದುಕ್ಕಟಸ್ಸ। ಅನುಪಸಮ್ಪನ್ನೇ ಅನುಪಸಮ್ಪನ್ನಸಞ್ಞೀ, ಆಪತ್ತಿ ದುಕ್ಕಟಸ್ಸ।

Anupasampannassa upassutiṃ tiṭṭhati, āpatti dukkaṭassa. Anupasampanne upasampannasaññī, āpatti dukkaṭassa. Anupasampanne vematiko, āpatti dukkaṭassa. Anupasampanne anupasampannasaññī, āpatti dukkaṭassa.

೪೭೩. ಅನಾಪತ್ತಿ – ‘‘ಇಮೇಸಂ ಸುತ್ವಾ ಓರಮಿಸ್ಸಾಮಿ ವಿರಮಿಸ್ಸಾಮಿ ವೂಪಸಮಿಸ್ಸಾಮಿ 25 ಅತ್ತಾನಂ ಪರಿಮೋಚೇಸ್ಸಾಮೀ’’ತಿ ಗಚ್ಛತಿ, ಉಮ್ಮತ್ತಕಸ್ಸ, ಆದಿಕಮ್ಮಿಕಸ್ಸಾತಿ।

473. Anāpatti – ‘‘imesaṃ sutvā oramissāmi viramissāmi vūpasamissāmi 26 attānaṃ parimocessāmī’’ti gacchati, ummattakassa, ādikammikassāti.

ಉಪಸ್ಸುತಿಸಿಕ್ಖಾಪದಂ ನಿಟ್ಠಿತಂ ಅಟ್ಠಮಂ।

Upassutisikkhāpadaṃ niṭṭhitaṃ aṭṭhamaṃ.

೯. ಕಮ್ಮಪಟಿಬಾಹನಸಿಕ್ಖಾಪದಂ

9. Kammapaṭibāhanasikkhāpadaṃ

೪೭೪. ತೇನ ಸಮಯೇನ ಬುದ್ಧೋ ಭಗವಾ ಸಾವತ್ಥಿಯಂ ವಿಹರತಿ ಜೇತವನೇ ಅನಾಥಪಿಣ್ಡಿಕಸ್ಸ ಆರಾಮೇ। ತೇನ ಖೋ ಪನ ಸಮಯೇನ ಛಬ್ಬಗ್ಗಿಯಾ ಭಿಕ್ಖೂ ಅನಾಚಾರಂ ಆಚರಿತ್ವಾ ಏಕಮೇಕಸ್ಸ ಕಮ್ಮೇ ಕಯಿರಮಾನೇ ಪಟಿಕ್ಕೋಸನ್ತಿ। ತೇನ ಖೋ ಪನ ಸಮಯೇನ ಸಙ್ಘೋ ಸನ್ನಿಪತಿತೋ ಹೋತಿ ಕೇನಚಿದೇವ ಕರಣೀಯೇನ। ಛಬ್ಬಗ್ಗಿಯಾ ಭಿಕ್ಖೂ ಚೀವರಕಮ್ಮಂ ಕರೋನ್ತಾ ಏಕಸ್ಸ ಛನ್ದಂ ಅದಂಸು। ಅಥ ಖೋ ಸಙ್ಘೋ – ‘‘ಅಯಂ, ಆವುಸೋ, ಛಬ್ಬಗ್ಗಿಯೋ ಭಿಕ್ಖು ಏಕಕೋ ಆಗತೋ, ಹನ್ದಸ್ಸ ಮಯಂ ಕಮ್ಮಂ ಕರೋಮಾ’’ತಿ ತಸ್ಸ ಕಮ್ಮಂ ಅಕಾಸಿ। ಅಥ ಖೋ ಸೋ ಭಿಕ್ಖು ಯೇನ ಛಬ್ಬಗ್ಗಿಯಾ ಭಿಕ್ಖೂ ತೇನುಪಸಙ್ಕಮಿ। ಛಬ್ಬಗ್ಗಿಯಾ ಭಿಕ್ಖೂ ತಂ ಭಿಕ್ಖುಂ ಏತದವೋಚುಂ – ‘‘ಕಿಂ, ಆವುಸೋ, ಸಙ್ಘೋ ಅಕಾಸೀ’’ತಿ? ‘‘ಸಙ್ಘೋ ಮೇ, ಆವುಸೋ, ಕಮ್ಮಂ ಅಕಾಸೀ’’ತಿ। ‘‘ನ ಮಯಂ, ಆವುಸೋ, ಏತದತ್ಥಾಯ ಛನ್ದಂ ಅದಮ್ಹಾ – ‘‘ತುಯ್ಹಂ ಕಮ್ಮಂ ಕರಿಸ್ಸತೀ’’ತಿ। ಸಚೇ ಚ ಮಯಂ ಜಾನೇಯ್ಯಾಮ ‘‘ತುಯ್ಹಂ ಕಮ್ಮಂ ಕರಿಸ್ಸತೀ’’ತಿ, ನ ಮಯಂ ಛನ್ದಂ ದದೇಯ್ಯಾಮಾ’’ತಿ। ಯೇ ತೇ ಭಿಕ್ಖೂ ಅಪ್ಪಿಚ್ಛಾ…ಪೇ॰… ತೇ ಉಜ್ಝಾಯನ್ತಿ ಖಿಯ್ಯನ್ತಿ ವಿಪಾಚೇನ್ತಿ – ‘‘ಕಥಞ್ಹಿ ನಾಮ ಛಬ್ಬಗ್ಗಿಯಾ ಭಿಕ್ಖೂ ಧಮ್ಮಿಕಾನಂ ಕಮ್ಮಾನಂ ಛನ್ದಂ ದತ್ವಾ ಪಚ್ಛಾ ಖೀಯನಧಮ್ಮಂ 27 ಆಪಜ್ಜಿಸ್ಸನ್ತೀ’’ತಿ…ಪೇ॰… ಸಚ್ಚಂ ಕಿರ ತುಮ್ಹೇ, ಭಿಕ್ಖವೇ, ಧಮ್ಮಿಕಾನಂ ಕಮ್ಮಾನಂ ಛನ್ದಂ ದತ್ವಾ ಪಚ್ಛಾ ಖೀಯನಧಮ್ಮಂ 28 ಆಪಜ್ಜಥಾತಿ? ‘‘ಸಚ್ಚಂ, ಭಗವಾ’’ತಿ। ವಿಗರಹಿ ಬುದ್ಧೋ ಭಗವಾ…ಪೇ॰… ಕಥಞ್ಹಿ ನಾಮ ತುಮ್ಹೇ, ಮೋಘಪುರಿಸಾ, ಧಮ್ಮಿಕಾನಂ ಕಮ್ಮಾನಂ ಛನ್ದಂ ದತ್ವಾ ಪಚ್ಛಾ ಖೀಯನಧಮ್ಮಂ 29 ಆಪಜ್ಜಿಸ್ಸಥ! ನೇತಂ, ಮೋಘಪುರಿಸಾ, ಅಪ್ಪಸನ್ನಾನಂ ವಾ ಪಸಾದಾಯ…ಪೇ॰… ಏವಞ್ಚ ಪನ, ಭಿಕ್ಖವೇ, ಇಮಂ ಸಿಕ್ಖಾಪದಂ ಉದ್ದಿಸೇಯ್ಯಾಥ –

474. Tena samayena buddho bhagavā sāvatthiyaṃ viharati jetavane anāthapiṇḍikassa ārāme. Tena kho pana samayena chabbaggiyā bhikkhū anācāraṃ ācaritvā ekamekassa kamme kayiramāne paṭikkosanti. Tena kho pana samayena saṅgho sannipatito hoti kenacideva karaṇīyena. Chabbaggiyā bhikkhū cīvarakammaṃ karontā ekassa chandaṃ adaṃsu. Atha kho saṅgho – ‘‘ayaṃ, āvuso, chabbaggiyo bhikkhu ekako āgato, handassa mayaṃ kammaṃ karomā’’ti tassa kammaṃ akāsi. Atha kho so bhikkhu yena chabbaggiyā bhikkhū tenupasaṅkami. Chabbaggiyā bhikkhū taṃ bhikkhuṃ etadavocuṃ – ‘‘kiṃ, āvuso, saṅgho akāsī’’ti? ‘‘Saṅgho me, āvuso, kammaṃ akāsī’’ti. ‘‘Na mayaṃ, āvuso, etadatthāya chandaṃ adamhā – ‘‘tuyhaṃ kammaṃ karissatī’’ti. Sace ca mayaṃ jāneyyāma ‘‘tuyhaṃ kammaṃ karissatī’’ti, na mayaṃ chandaṃ dadeyyāmā’’ti. Ye te bhikkhū appicchā…pe… te ujjhāyanti khiyyanti vipācenti – ‘‘kathañhi nāma chabbaggiyā bhikkhū dhammikānaṃ kammānaṃ chandaṃ datvā pacchā khīyanadhammaṃ 30 āpajjissantī’’ti…pe… saccaṃ kira tumhe, bhikkhave, dhammikānaṃ kammānaṃ chandaṃ datvā pacchā khīyanadhammaṃ 31 āpajjathāti? ‘‘Saccaṃ, bhagavā’’ti. Vigarahi buddho bhagavā…pe… kathañhi nāma tumhe, moghapurisā, dhammikānaṃ kammānaṃ chandaṃ datvā pacchā khīyanadhammaṃ 32 āpajjissatha! Netaṃ, moghapurisā, appasannānaṃ vā pasādāya…pe… evañca pana, bhikkhave, imaṃ sikkhāpadaṃ uddiseyyātha –

೪೭೫. ‘‘ಯೋ ಪನ ಭಿಕ್ಖು ಧಮ್ಮಿಕಾನಂ ಕಮ್ಮಾನಂ ಛನ್ದಂ ದತ್ವಾ ಪಚ್ಛಾ ಖೀಯನಧಮ್ಮಂ ಆಪಜ್ಜೇಯ್ಯ, ಪಾಚಿತ್ತಿಯ’’ನ್ತಿ।

475.‘‘Yo pana bhikkhu dhammikānaṃ kammānaṃ chandaṃ datvā pacchā khīyanadhammaṃ āpajjeyya, pācittiya’’nti.

೪೭೬. ಯೋ ಪನಾತಿ ಯೋ ಯಾದಿಸೋ…ಪೇ॰… ಭಿಕ್ಖೂತಿ…ಪೇ॰… ಅಯಂ ಇಮಸ್ಮಿಂ ಅತ್ಥೇ ಅಧಿಪ್ಪೇತೋ ಭಿಕ್ಖೂತಿ।

476.Yopanāti yo yādiso…pe… bhikkhūti…pe… ayaṃ imasmiṃ atthe adhippeto bhikkhūti.

ಧಮ್ಮಿಕಂ ನಾಮ ಕಮ್ಮಂ ಅಪಲೋಕನಕಮ್ಮಂ ಞತ್ತಿಕಮ್ಮಂ ಞತ್ತಿದುತಿಯಕಮ್ಮಂ ಞತ್ತಿಚತುತ್ಥಕಮ್ಮಂ ಧಮ್ಮೇನ ವಿನಯೇನ ಸತ್ಥುಸಾಸನೇನ ಕತಂ, ಏತಂ ಧಮ್ಮಿಕಂ ನಾಮ ಕಮ್ಮಂ। ಛನ್ದಂ ದತ್ವಾ ಖಿಯ್ಯತಿ ಆಪತ್ತಿ ಪಾಚಿತ್ತಿಯಸ್ಸ।

Dhammikaṃ nāma kammaṃ apalokanakammaṃ ñattikammaṃ ñattidutiyakammaṃ ñatticatutthakammaṃ dhammena vinayena satthusāsanena kataṃ, etaṃ dhammikaṃ nāma kammaṃ. Chandaṃ datvā khiyyati āpatti pācittiyassa.

೪೭೭. ಧಮ್ಮಕಮ್ಮೇ ಧಮ್ಮಕಮ್ಮಸಞ್ಞೀ ಛನ್ದಂ ದತ್ವಾ ಖಿಯ್ಯತಿ, ಆಪತ್ತಿ ಪಾಚಿತ್ತಿಯಸ್ಸ। ಧಮ್ಮಕಮ್ಮೇ ವೇಮತಿಕೋ ಛನ್ದಂ ದತ್ವಾ ಖಿಯ್ಯತಿ, ಆಪತ್ತಿ ದುಕ್ಕಟಸ್ಸ। ಧಮ್ಮಕಮ್ಮೇ ಅಧಮ್ಮಕಮ್ಮಸಞ್ಞೀ ಛನ್ದಂ ದತ್ವಾ ಖಿಯ್ಯತಿ, ಅನಾಪತ್ತಿ। ಅಧಮ್ಮಕಮ್ಮೇ ಧಮ್ಮಕಮ್ಮಸಞ್ಞೀ, ಆಪತ್ತಿ ದುಕ್ಕಟಸ್ಸ। ಅಧಮ್ಮಕಮ್ಮೇ ವೇಮತಿಕೋ, ಆಪತ್ತಿ ದುಕ್ಕಟಸ್ಸ। ಅಧಮ್ಮಕಮ್ಮೇ ಅಧಮ್ಮಕಮ್ಮಸಞ್ಞೀ, ಅನಾಪತ್ತಿ।

477. Dhammakamme dhammakammasaññī chandaṃ datvā khiyyati, āpatti pācittiyassa. Dhammakamme vematiko chandaṃ datvā khiyyati, āpatti dukkaṭassa. Dhammakamme adhammakammasaññī chandaṃ datvā khiyyati, anāpatti. Adhammakamme dhammakammasaññī, āpatti dukkaṭassa. Adhammakamme vematiko, āpatti dukkaṭassa. Adhammakamme adhammakammasaññī, anāpatti.

೪೭೮. ಅನಾಪತ್ತಿ – ‘‘ಅಧಮ್ಮೇನ ವಾ ವಗ್ಗೇನ ವಾ ನ ಕಮ್ಮಾರಹಸ್ಸ ವಾ ಕಮ್ಮಂ ಕತ’’ನ್ತಿ ಜಾನನ್ತೋ ಖಿಯ್ಯತಿ, ಉಮ್ಮತ್ತಕಸ್ಸ, ಆದಿಕಮ್ಮಿಕಸ್ಸಾತಿ।

478. Anāpatti – ‘‘adhammena vā vaggena vā na kammārahassa vā kammaṃ kata’’nti jānanto khiyyati, ummattakassa, ādikammikassāti.

ಕಮ್ಮಪಟಿಬಾಹನಸಿಕ್ಖಾಪದಂ ನಿಟ್ಠಿತಂ ನವಮಂ।

Kammapaṭibāhanasikkhāpadaṃ niṭṭhitaṃ navamaṃ.

೧೦. ಛನ್ದಂಅದತ್ವಾಗಮನಸಿಕ್ಖಾಪದಂ

10. Chandaṃadatvāgamanasikkhāpadaṃ

೪೭೯. ತೇನ ಸಮಯೇನ ಬುದ್ಧೋ ಭಗವಾ ಸಾವತ್ಥಿಯಂ ವಿಹರತಿ ಜೇತವನೇ ಅನಾಥಪಿಣ್ಡಿಕಸ್ಸ ಆರಾಮೇ। ತೇನ ಖೋ ಪನ ಸಮಯೇನ ಸಙ್ಘೋ ಸನ್ನಿಪತಿತೋ ಹೋತಿ ಕೇನಚಿದೇವ ಕರಣೀಯೇನ। ಛಬ್ಬಗ್ಗಿಯಾ ಭಿಕ್ಖೂ ಚೀವರಕಮ್ಮಂ ಕರೋನ್ತಾ ಏಕಸ್ಸ ಛನ್ದಂ ಅದಂಸು। ಅಥ ಖೋ ಸಙ್ಘೋ ‘‘ಯಸ್ಸತ್ಥಾಯ ಸನ್ನಿಪತಿತೋ ತಂ ಕಮ್ಮಂ ಕರಿಸ್ಸಾಮೀ’’ತಿ ಞತ್ತಿಂ ಠಪೇಸಿ। ಅಥ ಖೋ ಸೋ ಭಿಕ್ಖು – ‘‘ಏವಮೇವಿಮೇ ಏಕಮೇಕಸ್ಸ ಕಮ್ಮಂ ಕರೋನ್ತಿ, ಕಸ್ಸ ತುಮ್ಹೇ ಕಮ್ಮಂ ಕರಿಸ್ಸಥಾ’’ತಿ ಛನ್ದಂ ಅದತ್ವಾ ಉಟ್ಠಾಯಾಸನಾ ಪಕ್ಕಾಮಿ। ಯೇ ತೇ ಭಿಕ್ಖೂ ಅಪ್ಪಿಚ್ಛಾ…ಪೇ॰… ತೇ ಉಜ್ಝಾಯನ್ತಿ ಖಿಯ್ಯನ್ತಿ ವಿಪಾಚೇನ್ತಿ – ‘‘ಕಥಞ್ಹಿ ನಾಮ ಭಿಕ್ಖು ಸಙ್ಘೇ ವಿನಿಚ್ಛಯಕಥಾಯ ವತ್ತಮಾನಾಯ ಛನ್ದಂ ಅದತ್ವಾ ಉಟ್ಠಾಯಾಸನಾ ಪಕ್ಕಮಿಸ್ಸತೀ’’ತಿ…ಪೇ॰… ಸಚ್ಚಂ ಕಿರ ತ್ವಂ, ಭಿಕ್ಖು, ಸಙ್ಘೇ ವಿನಿಚ್ಛಯಕಥಾಯ ವತ್ತಮಾನಾಯ ಛನ್ದಂ ಅದತ್ವಾ ಉಟ್ಠಾಯಾಸನಾ ಪಕ್ಕಮಸೀತಿ? ‘‘ಸಚ್ಚಂ, ಭಗವಾ’’ತಿ। ವಿಗರಹಿ ಬುದ್ಧೋ ಭಗವಾ…ಪೇ॰… ಕಥಞ್ಹಿ ನಾಮ ತ್ವಂ, ಮೋಘಪುರಿಸ, ಸಙ್ಘೇ ವಿನಿಚ್ಛಯಕಥಾಯ ವತ್ತಮಾನಾಯ ಛನ್ದಂ ಅದತ್ವಾ ಉಟ್ಠಾಯಾಸನಾ ಪಕ್ಕಮಿಸ್ಸಸಿ ! ನೇತಂ, ಮೋಘಪುರಿಸ, ಅಪ್ಪಸನ್ನಾನಂ ವಾ ಪಸಾದಾಯ…ಪೇ॰… ಏವಞ್ಚ ಪನ, ಭಿಕ್ಖವೇ, ಇಮಂ ಸಿಕ್ಖಾಪದಂ ಉದ್ದಿಸೇಯ್ಯಾಥ –

479. Tena samayena buddho bhagavā sāvatthiyaṃ viharati jetavane anāthapiṇḍikassa ārāme. Tena kho pana samayena saṅgho sannipatito hoti kenacideva karaṇīyena. Chabbaggiyā bhikkhū cīvarakammaṃ karontā ekassa chandaṃ adaṃsu. Atha kho saṅgho ‘‘yassatthāya sannipatito taṃ kammaṃ karissāmī’’ti ñattiṃ ṭhapesi. Atha kho so bhikkhu – ‘‘evamevime ekamekassa kammaṃ karonti, kassa tumhe kammaṃ karissathā’’ti chandaṃ adatvā uṭṭhāyāsanā pakkāmi. Ye te bhikkhū appicchā…pe… te ujjhāyanti khiyyanti vipācenti – ‘‘kathañhi nāma bhikkhu saṅghe vinicchayakathāya vattamānāya chandaṃ adatvā uṭṭhāyāsanā pakkamissatī’’ti…pe… saccaṃ kira tvaṃ, bhikkhu, saṅghe vinicchayakathāya vattamānāya chandaṃ adatvā uṭṭhāyāsanā pakkamasīti? ‘‘Saccaṃ, bhagavā’’ti. Vigarahi buddho bhagavā…pe… kathañhi nāma tvaṃ, moghapurisa, saṅghe vinicchayakathāya vattamānāya chandaṃ adatvā uṭṭhāyāsanā pakkamissasi ! Netaṃ, moghapurisa, appasannānaṃ vā pasādāya…pe… evañca pana, bhikkhave, imaṃ sikkhāpadaṃ uddiseyyātha –

೪೮೦. ‘‘ಯೋ ಪನ ಭಿಕ್ಖು ಸಙ್ಘೇ ವಿನಿಚ್ಛಯಕಥಾಯ ವತ್ತಮಾನಾಯ ಛನ್ದಂ ಅದತ್ವಾ ಉಟ್ಠಾಯಾಸನಾ ಪಕ್ಕಮೇಯ್ಯ, ಪಾಚಿತ್ತಿಯ’’ನ್ತಿ।

480.‘‘Yo pana bhikkhu saṅghe vinicchayakathāya vattamānāya chandaṃ adatvā uṭṭhāyāsanā pakkameyya, pācittiya’’nti.

೪೮೧. ಯೋ ಪನಾತಿ ಯೋ ಯಾದಿಸೋ…ಪೇ॰… ಭಿಕ್ಖೂತಿ…ಪೇ॰… ಅಯಂ ಇಮಸ್ಮಿಂ ಅತ್ಥೇ ಅಧಿಪ್ಪೇತೋ ಭಿಕ್ಖೂತಿ।

481.Yopanāti yo yādiso…pe… bhikkhūti…pe… ayaṃ imasmiṃ atthe adhippeto bhikkhūti.

ಸಙ್ಘೇ ವಿನಿಚ್ಛಯಕಥಾ ನಾಮ ವತ್ಥು ವಾ ಆರೋಚಿತಂ ಹೋತಿ ಅವಿನಿಚ್ಛಿತಂ, ಞತ್ತಿ ವಾ ಠಪಿತಾ ಹೋತಿ, ಕಮ್ಮವಾಚಾ ವಾ ವಿಪ್ಪಕತಾ ಹೋತಿ।

Saṅghe vinicchayakathā nāma vatthu vā ārocitaṃ hoti avinicchitaṃ, ñatti vā ṭhapitā hoti, kammavācā vā vippakatā hoti.

ಛನ್ದಂ ಅದತ್ವಾ ಉಟ್ಠಾಯಾಸನಾ ಪಕ್ಕಮೇಯ್ಯಾತಿ – ‘‘ಕಥಂ ಇದಂ ಕಮ್ಮಂ ಕುಪ್ಪಂ ಅಸ್ಸ ವಗ್ಗಂ ಅಸ್ಸ ನ ಕರೇಯ್ಯಾ’’ತಿ ಗಚ್ಛತಿ, ಆಪತ್ತಿ ದುಕ್ಕಟಸ್ಸ। ಪರಿಸಾಯ ಹತ್ಥಪಾಸಂ ವಿಜಹನ್ತಸ್ಸ ಆಪತ್ತಿ ದುಕ್ಕಟಸ್ಸ। ವಿಜಹಿತೇ ಆಪತ್ತಿ ಪಾಚಿತ್ತಿಯಸ್ಸ।

Chandaṃ adatvā uṭṭhāyāsanā pakkameyyāti – ‘‘kathaṃ idaṃ kammaṃ kuppaṃ assa vaggaṃ assa na kareyyā’’ti gacchati, āpatti dukkaṭassa. Parisāya hatthapāsaṃ vijahantassa āpatti dukkaṭassa. Vijahite āpatti pācittiyassa.

೪೮೨. ಧಮ್ಮಕಮ್ಮೇ ಧಮ್ಮಕಮ್ಮಸಞ್ಞೀ ಛನ್ದಂ ಅದತ್ವಾ ಉಟ್ಠಾಯಾಸನಾ ಪಕ್ಕಮತಿ, ಆಪತ್ತಿ ಪಾಚಿತ್ತಿಯಸ್ಸ। ಧಮ್ಮಕಮ್ಮೇ ವೇಮತಿಕೋ ಛನ್ದಂ ಅದತ್ವಾ ಉಟ್ಠಾಯಾಸನಾ ಪಕ್ಕಮತಿ, ಆಪತ್ತಿ ದುಕ್ಕಟಸ್ಸ। ಧಮ್ಮಕಮ್ಮೇ ಅಧಮ್ಮಕಮ್ಮಸಞ್ಞೀ ಛನ್ದಂ ಅದತ್ವಾ ಉಟ್ಠಾಯಾಸನಾ ಪಕ್ಕಮತಿ, ಅನಾಪತ್ತಿ। ಅಧಮ್ಮಕಮ್ಮೇ ಧಮ್ಮಕಮ್ಮಸಞ್ಞೀ, ಆಪತ್ತಿ ದುಕ್ಕಟಸ್ಸ। ಅಧಮ್ಮಕಮ್ಮೇ ವೇಮತಿಕೋ, ಆಪತ್ತಿ ದುಕ್ಕಟಸ್ಸ। ಅಧಮ್ಮಕಮ್ಮೇ ಅಧಮ್ಮಕಮ್ಮಸಞ್ಞೀ, ಅನಾಪತ್ತಿ।

482. Dhammakamme dhammakammasaññī chandaṃ adatvā uṭṭhāyāsanā pakkamati, āpatti pācittiyassa. Dhammakamme vematiko chandaṃ adatvā uṭṭhāyāsanā pakkamati, āpatti dukkaṭassa. Dhammakamme adhammakammasaññī chandaṃ adatvā uṭṭhāyāsanā pakkamati, anāpatti. Adhammakamme dhammakammasaññī, āpatti dukkaṭassa. Adhammakamme vematiko, āpatti dukkaṭassa. Adhammakamme adhammakammasaññī, anāpatti.

೪೮೩. ಅನಾಪತ್ತಿ – ‘‘ಸಙ್ಘಸ್ಸ ಭಣ್ಡನಂ ವಾ ಕಲಹೋ ವಾ ವಿಗ್ಗಹೋ ವಾ ವಿವಾದೋ ವಾ ಭವಿಸ್ಸತೀ’’ತಿ ಗಚ್ಛತಿ, ‘‘ಸಙ್ಘಭೇದೋ ವಾ ಸಙ್ಘರಾಜಿ ವಾ ಭವಿಸ್ಸತೀ’’ತಿ ಗಚ್ಛತಿ, ‘‘ಅಧಮ್ಮೇನ ವಾ ವಗ್ಗೇನ ವಾ ನ ಕಮ್ಮಾರಹಸ್ಸ ವಾ ಕಮ್ಮಂ ಕರಿಸ್ಸತೀ’’ತಿ ಗಚ್ಛತಿ, ಗಿಲಾನೋ ಗಚ್ಛತಿ, ಗಿಲಾನಸ್ಸ ಕರಣೀಯೇನ ಗಚ್ಛತಿ, ಉಚ್ಚಾರೇನ ವಾ ಪಸ್ಸಾವೇನ ವಾ ಪೀಳಿತೋ ಗಚ್ಛತಿ, ‘‘ನ ಕಮ್ಮಂ ಕೋಪೇತುಕಾಮೋ ಪುನ ಪಚ್ಚಾಗಮಿಸ್ಸಾಮೀ’’ತಿ ಗಚ್ಛತಿ, ಉಮ್ಮತ್ತಕಸ್ಸ, ಆದಿಕಮ್ಮಿಕಸ್ಸಾತಿ।

483. Anāpatti – ‘‘saṅghassa bhaṇḍanaṃ vā kalaho vā viggaho vā vivādo vā bhavissatī’’ti gacchati, ‘‘saṅghabhedo vā saṅgharāji vā bhavissatī’’ti gacchati, ‘‘adhammena vā vaggena vā na kammārahassa vā kammaṃ karissatī’’ti gacchati, gilāno gacchati, gilānassa karaṇīyena gacchati, uccārena vā passāvena vā pīḷito gacchati, ‘‘na kammaṃ kopetukāmo puna paccāgamissāmī’’ti gacchati, ummattakassa, ādikammikassāti.

ಛನ್ದಂ ಅದತ್ವಾ ಗಮನಸಿಕ್ಖಾಪದಂ ನಿಟ್ಠಿತಂ ದಸಮಂ।

Chandaṃ adatvā gamanasikkhāpadaṃ niṭṭhitaṃ dasamaṃ.

೧೧. ದುಬ್ಬಲಸಿಕ್ಖಾಪದಂ

11. Dubbalasikkhāpadaṃ

೪೮೪. ತೇನ ಸಮಯೇನ ಬುದ್ಧೋ ಭಗವಾ ರಾಜಗಹೇ ವಿಹರತಿ ವೇಳುವನೇ ಕಲನ್ದಕನಿವಾಪೇ। ತೇನ ಖೋ ಪನ ಸಮಯೇನ ಆಯಸ್ಮಾ ದಬ್ಬೋ ಮಲ್ಲಪುತ್ತೋ ಸಙ್ಘಸ್ಸ ಸೇನಾಸನಞ್ಚ ಪಞ್ಞಪೇತಿ ಭತ್ತಾನಿ ಚ ಉದ್ದಿಸತಿ। ಸೋ ಚಾಯಸ್ಮಾ ದುಬ್ಬಲಚೀವರೋ ಹೋತಿ। ತೇನ ಖೋ ಪನ ಸಮಯೇನ ಸಙ್ಘಸ್ಸ ಏಕಂ ಚೀವರಂ ಉಪ್ಪನ್ನಂ ಹೋತಿ। ಅಥ ಖೋ ಸಙ್ಘೋ ತಂ ಚೀವರಂ ಆಯಸ್ಮತೋ ದಬ್ಬಸ್ಸ ಮಲ್ಲಪುತ್ತಸ್ಸ ಅದಾಸಿ । ಛಬ್ಬಗ್ಗಿಯಾ ಭಿಕ್ಖೂ ಉಜ್ಝಾಯನ್ತಿ ಖಿಯ್ಯನ್ತಿ ವಿಪಾಚೇನ್ತಿ – ‘‘ಯಥಾಸನ್ಥುತಂ ಭಿಕ್ಖೂ ಸಙ್ಘಿಕಂ ಲಾಭಂ ಪರಿಣಾಮೇನ್ತೀ’’ತಿ। ಯೇ ತೇ ಭಿಕ್ಖೂ ಅಪ್ಪಿಚ್ಛಾ…ಪೇ॰… ತೇ ಉಜ್ಝಾಯನ್ತಿ ಖಿಯ್ಯನ್ತಿ ವಿಪಾಚೇನ್ತಿ – ‘‘ಕಥಞ್ಹಿ ನಾಮ ಛಬ್ಬಗ್ಗಿಯಾ ಭಿಕ್ಖೂ ಸಮಗ್ಗೇನ ಸಙ್ಘೇನ ಚೀವರಂ ದತ್ವಾ ಪಚ್ಛಾ ಖೀಯನಧಮ್ಮಂ ಆಪಜ್ಜಿಸ್ಸನ್ತೀ’’ತಿ…ಪೇ॰… ಸಚ್ಚಂ ಕಿರ ತುಮ್ಹೇ, ಭಿಕ್ಖವೇ, ಸಮಗ್ಗೇನ ಸಙ್ಘೇನ ಚೀವರಂ ದತ್ವಾ ಪಚ್ಛಾ ಖೀಯನಧಮ್ಮಂ ಆಪಜ್ಜಥಾತಿ? ‘‘ಸಚ್ಚಂ, ಭಗವಾ’’ತಿ। ವಿಗರಹಿ ಬುದ್ಧೋ ಭಗವಾ…ಪೇ॰… ಕಥಞ್ಹಿ ನಾಮ ತುಮ್ಹೇ, ಮೋಘಪುರಿಸಾ, ಸಮಗ್ಗೇನ ಸಙ್ಘೇನ ಚೀವರಂ ದತ್ವಾ ಪಚ್ಛಾ ಖೀಯನಧಮ್ಮಂ ಆಪಜ್ಜಿಸ್ಸಥ! ನೇತಂ, ಮೋಘಪುರಿಸಾ, ಅಪ್ಪಸನ್ನಾನಂ, ವಾ ಪಸಾದಾಯ…ಪೇ॰… ಏವಞ್ಚ ಪನ, ಭಿಕ್ಖವೇ, ಇಮಂ ಸಿಕ್ಖಾಪದಂ ಉದ್ದಿಸೇಯ್ಯಾಥ –

484. Tena samayena buddho bhagavā rājagahe viharati veḷuvane kalandakanivāpe. Tena kho pana samayena āyasmā dabbo mallaputto saṅghassa senāsanañca paññapeti bhattāni ca uddisati. So cāyasmā dubbalacīvaro hoti. Tena kho pana samayena saṅghassa ekaṃ cīvaraṃ uppannaṃ hoti. Atha kho saṅgho taṃ cīvaraṃ āyasmato dabbassa mallaputtassa adāsi . Chabbaggiyā bhikkhū ujjhāyanti khiyyanti vipācenti – ‘‘yathāsanthutaṃ bhikkhū saṅghikaṃ lābhaṃ pariṇāmentī’’ti. Ye te bhikkhū appicchā…pe… te ujjhāyanti khiyyanti vipācenti – ‘‘kathañhi nāma chabbaggiyā bhikkhū samaggena saṅghena cīvaraṃ datvā pacchā khīyanadhammaṃ āpajjissantī’’ti…pe… saccaṃ kira tumhe, bhikkhave, samaggena saṅghena cīvaraṃ datvā pacchā khīyanadhammaṃ āpajjathāti? ‘‘Saccaṃ, bhagavā’’ti. Vigarahi buddho bhagavā…pe… kathañhi nāma tumhe, moghapurisā, samaggena saṅghena cīvaraṃ datvā pacchā khīyanadhammaṃ āpajjissatha! Netaṃ, moghapurisā, appasannānaṃ, vā pasādāya…pe… evañca pana, bhikkhave, imaṃ sikkhāpadaṃ uddiseyyātha –

೪೮೫. ‘‘ಯೋ ಪನ ಭಿಕ್ಖು ಸಮಗ್ಗೇನ ಸಙ್ಘೇನ ಚೀವರಂ ದತ್ವಾ ಪಚ್ಛಾ ಖೀಯನಧಮ್ಮಂ ಆಪಜ್ಜೇಯ್ಯ ‘ಯಥಾಸನ್ಥುತಂ ಭಿಕ್ಖೂ ಸಙ್ಘಿಕಂ ಲಾಭಂ ಪರಿಣಾಮೇನ್ತೀ’ತಿ, ಪಾಚಿತ್ತಿಯ’’ನ್ತಿ।

485.‘‘Yo pana bhikkhu samaggena saṅghena cīvaraṃ datvā pacchā khīyanadhammaṃ āpajjeyya ‘yathāsanthutaṃ bhikkhū saṅghikaṃ lābhaṃ pariṇāmentī’ti, pācittiya’’nti.

೪೮೬. ಯೋ ಪನಾತಿ ಯೋ ಯಾದಿಸೋ…ಪೇ॰… ಭಿಕ್ಖೂತಿ…ಪೇ॰… ಅಯಂ ಇಮಸ್ಮಿಂ ಅತ್ಥೇ ಅಧಿಪ್ಪೇತೋ ಭಿಕ್ಖೂತಿ।

486.Yopanāti yo yādiso…pe… bhikkhūti…pe… ayaṃ imasmiṃ atthe adhippeto bhikkhūti.

ಸಮಗ್ಗೋ ನಾಮ ಸಙ್ಘೋ ಸಮಾನಸಂವಾಸಕೋ ಸಮಾನಸೀಮಾಯಂ ಠಿತೋ।

Samaggo nāma saṅgho samānasaṃvāsako samānasīmāyaṃ ṭhito.

ಚೀವರಂ ನಾಮ ಛನ್ನಂ ಚೀವರಾನಂ ಅಞ್ಞತರಂ ಚೀವರಂ ವಿಕಪ್ಪನುಪಗಂ ಪಚ್ಛಿಮಂ।

Cīvaraṃ nāma channaṃ cīvarānaṃ aññataraṃ cīvaraṃ vikappanupagaṃ pacchimaṃ.

ದತ್ವಾತಿ ಸಯಂ ದತ್ವಾ।

Datvāti sayaṃ datvā.

ಯಥಾಸನ್ಥುತಂ ನಾಮ ಯಥಾಮಿತ್ತತಾ ಯಥಾಸನ್ದಿಟ್ಠತಾ ಯಥಾಸಮ್ಭತ್ತತಾ ಯಥಾಸಮಾನುಪಜ್ಝಾಯಕತಾ ಯಥಾಸಮಾನಾಚರಿಯಕತಾ।

Yathāsanthutaṃ nāma yathāmittatā yathāsandiṭṭhatā yathāsambhattatā yathāsamānupajjhāyakatā yathāsamānācariyakatā.

ಸಙ್ಘಿಕಂ ನಾಮ ಸಙ್ಘಸ್ಸ ದಿನ್ನಂ ಹೋತಿ ಪರಿಚ್ಚತ್ತಂ।

Saṅghikaṃ nāma saṅghassa dinnaṃ hoti pariccattaṃ.

ಲಾಭೋ ನಾಮ ಚೀವರಪಿಣ್ಡಪಾತಸೇನಾಸನಗಿಲಾನಪ್ಪಚ್ಚಯಭೇಸಜ್ಜಪರಿಕ್ಖಾರಾ, ಅನ್ತಮಸೋ ಚುಣ್ಣಪಿಣ್ಡೋಪಿ, ದನ್ತಕಟ್ಠಮ್ಪಿ, ದಸಿಕಸುತ್ತಮ್ಪಿ।

Lābho nāma cīvarapiṇḍapātasenāsanagilānappaccayabhesajjaparikkhārā, antamaso cuṇṇapiṇḍopi, dantakaṭṭhampi, dasikasuttampi.

ಪಚ್ಛಾ ಖೀಯನಧಮ್ಮಂ ಆಪಜ್ಜೇಯ್ಯಾತಿ ಉಪಸಮ್ಪನ್ನಸ್ಸ ಸಙ್ಘೇನ ಸಮ್ಮತಸ್ಸ ಸೇನಾಸನಪಞ್ಞಾಪಕಸ್ಸ ವಾ ಭತ್ತುದ್ದೇಸಕಸ್ಸ ವಾ ಯಾಗುಭಾಜಕಸ್ಸ ವಾ ಫಲಭಾಜಕಸ್ಸ ವಾ ಖಜ್ಜಭಾಜಕಸ್ಸ ವಾ ಅಪ್ಪಮತ್ತಕವಿಸ್ಸಜ್ಜಕಸ್ಸ ವಾ ಚೀವರಂ ದಿನ್ನೇ ಖಿಯ್ಯತಿ, ಆಪತ್ತಿ ಪಾಚಿತ್ತಿಯಸ್ಸ।

Pacchākhīyanadhammaṃ āpajjeyyāti upasampannassa saṅghena sammatassa senāsanapaññāpakassa vā bhattuddesakassa vā yāgubhājakassa vā phalabhājakassa vā khajjabhājakassa vā appamattakavissajjakassa vā cīvaraṃ dinne khiyyati, āpatti pācittiyassa.

೪೮೭. ಧಮ್ಮಕಮ್ಮೇ ಧಮ್ಮಕಮ್ಮಸಞ್ಞೀ ಚೀವರಂ ದಿನ್ನೇ ಖಿಯ್ಯತಿ, ಆಪತ್ತಿ ಪಾಚಿತ್ತಿಯಸ್ಸ। ಧಮ್ಮಕಮ್ಮೇ ವೇಮತಿಕೋ ಚೀವರಂ ದಿನ್ನೇ ಖಿಯ್ಯತಿ, ಆಪತ್ತಿ ಪಾಚಿತ್ತಿಯಸ್ಸ। ಧಮ್ಮಕಮ್ಮೇ ಅಧಮ್ಮಕಮ್ಮಸಞ್ಞೀ ಚೀವರಂ ದಿನ್ನೇ ಖಿಯ್ಯತಿ, ಆಪತ್ತಿ ಪಾಚಿತ್ತಿಯಸ್ಸ।

487. Dhammakamme dhammakammasaññī cīvaraṃ dinne khiyyati, āpatti pācittiyassa. Dhammakamme vematiko cīvaraṃ dinne khiyyati, āpatti pācittiyassa. Dhammakamme adhammakammasaññī cīvaraṃ dinne khiyyati, āpatti pācittiyassa.

ಅಞ್ಞಂ ಪರಿಕ್ಖಾರಂ ದಿನ್ನೇ ಖಿಯ್ಯತಿ, ಆಪತ್ತಿ ದುಕ್ಕಟಸ್ಸ। ಉಪಸಮ್ಪನ್ನಸ್ಸ ಸಙ್ಘೇನ ಅಸಮ್ಮತಸ್ಸ ಸೇನಾಸನಪಞ್ಞಾಪಕಸ್ಸ ವಾ ಭತ್ತುದ್ದೇಸಕಸ್ಸ ವಾ ಯಾಗುಭಾಜಕಸ್ಸ ವಾ ಫಲಭಾಜಕಸ್ಸ ವಾ ಖಜ್ಜಭಾಜಕಸ್ಸ ವಾ ಅಪ್ಪಮತ್ತಕವಿಸ್ಸಜ್ಜಕಸ್ಸ ವಾ ಚೀವರಂ ವಾ ಅಞ್ಞಂ ವಾ ಪರಿಕ್ಖಾರಂ ದಿನ್ನೇ ಖಿಯ್ಯತಿ, ಆಪತ್ತಿ ದುಕ್ಕಟಸ್ಸ। ಅನುಪಸಮ್ಪನ್ನಸ್ಸ ಸಙ್ಘೇನ ಸಮ್ಮತಸ್ಸ ವಾ ಅಸಮ್ಮತಸ್ಸ ವಾ ಸೇನಾಸನಪಞ್ಞಾಪಕಸ್ಸ ವಾ ಭತ್ತುದ್ದೇಸಕಸ್ಸ ವಾ ಯಾಗುಭಾಜಕಸ್ಸ ವಾ ಫಲಭಾಜಕಸ್ಸ ವಾ ಖಜ್ಜಭಾಜಕಸ್ಸ ವಾ ಅಪ್ಪಮತ್ತಕವಿಸ್ಸಜ್ಜಕಸ್ಸ ವಾ ಚೀವರಂ ವಾ ಅಞ್ಞಂ ವಾ ಪರಿಕ್ಖಾರಂ ದಿನ್ನೇ ಖಿಯ್ಯತಿ, ಆಪತ್ತಿ ದುಕ್ಕಟಸ್ಸ। ಅಧಮ್ಮಕಮ್ಮೇ ಧಮ್ಮಕಮ್ಮಸಞ್ಞೀ, ಆಪತ್ತಿ ದುಕ್ಕಟಸ್ಸ। ಅಧಮ್ಮಕಮ್ಮೇ ವೇಮತಿಕೋ, ಆಪತ್ತಿ ದುಕ್ಕಟಸ್ಸ। ಅಧಮ್ಮಕಮ್ಮೇ ಅಧಮ್ಮಕಮ್ಮಸಞ್ಞೀ, ಅನಾಪತ್ತಿ।

Aññaṃ parikkhāraṃ dinne khiyyati, āpatti dukkaṭassa. Upasampannassa saṅghena asammatassa senāsanapaññāpakassa vā bhattuddesakassa vā yāgubhājakassa vā phalabhājakassa vā khajjabhājakassa vā appamattakavissajjakassa vā cīvaraṃ vā aññaṃ vā parikkhāraṃ dinne khiyyati, āpatti dukkaṭassa. Anupasampannassa saṅghena sammatassa vā asammatassa vā senāsanapaññāpakassa vā bhattuddesakassa vā yāgubhājakassa vā phalabhājakassa vā khajjabhājakassa vā appamattakavissajjakassa vā cīvaraṃ vā aññaṃ vā parikkhāraṃ dinne khiyyati, āpatti dukkaṭassa. Adhammakamme dhammakammasaññī, āpatti dukkaṭassa. Adhammakamme vematiko, āpatti dukkaṭassa. Adhammakamme adhammakammasaññī, anāpatti.

೪೮೮. ಅನಾಪತ್ತಿ – ಪಕತಿಯಾ ಛನ್ದಾ ದೋಸಾ ಮೋಹಾ ಭಯಾ ಕರೋನ್ತಂ ‘‘ಕ್ವತ್ಥೋ ತಸ್ಸ ದಿನ್ನೇನ ಲದ್ಧಾಪಿ ವಿನಿಪಾತೇಸ್ಸತಿ ನ ಸಮ್ಮಾ ಉಪನೇಸ್ಸತೀ’’ತಿ ಖಿಯ್ಯತಿ, ಉಮ್ಮತ್ತಕಸ್ಸ, ಆದಿಕಮ್ಮಿಕಸ್ಸಾತಿ।

488. Anāpatti – pakatiyā chandā dosā mohā bhayā karontaṃ ‘‘kvattho tassa dinnena laddhāpi vinipātessati na sammā upanessatī’’ti khiyyati, ummattakassa, ādikammikassāti.

ದುಬ್ಬಲಸಿಕ್ಖಾಪದಂ ನಿಟ್ಠಿತಂ ಏಕಾದಸಮಂ।

Dubbalasikkhāpadaṃ niṭṭhitaṃ ekādasamaṃ.

೧೨. ಪರಿಣಾಮನಸಿಕ್ಖಾಪದಂ

12. Pariṇāmanasikkhāpadaṃ

೪೮೯. 33 ತೇನ ಸಮಯೇನ ಬುದ್ಧೋ ಭಗವಾ ಸಾವತ್ಥಿಯಂ ವಿಹರತಿ ಜೇತವನೇ ಅನಾಥಪಿಣ್ಡಿಕಸ್ಸ ಆರಾಮೇ। ತೇನ ಖೋ ಪನ ಸಮಯೇನ ಸಾವತ್ಥಿಯಂ ಅಞ್ಞತರಸ್ಸ ಪೂಗಸ್ಸ ಸಙ್ಘಸ್ಸ ಸಚೀವರಭತ್ತಂ ಪಟಿಯತ್ತಂ ಹೋತಿ – ‘‘ಭೋಜೇತ್ವಾ ಚೀವರೇನ ಅಚ್ಛಾದೇಸ್ಸಾಮಾ’’ತಿ। ಅಥ ಖೋ ಛಬ್ಬಗ್ಗಿಯಾ ಭಿಕ್ಖೂ ಯೇನ ಸೋ ಪೂಗೋ ತೇನುಪಸಙ್ಕಮಿಂಸು; ಉಪಸಙ್ಕಮಿತ್ವಾ ತಂ ಪೂಗಂ ಏತದವೋಚುಂ – ‘‘ದೇಥಾವುಸೋ, ಇಮಾನಿ ಚೀವರಾನಿ ಇಮೇಸಂ ಭಿಕ್ಖೂನ’’ನ್ತಿ। ‘‘ನ ಮಯಂ, ಭನ್ತೇ, ದಸ್ಸಾಮ। ಅಮ್ಹಾಕಂ ಸಙ್ಘಸ್ಸ ಅನುವಸ್ಸಂ ಸಚೀವರಭಿಕ್ಖಾ ಪಞ್ಞತ್ತಾ’’ತಿ। ‘‘ಬಹೂ, ಆವುಸೋ, ಸಙ್ಘಸ್ಸ ದಾಯಕಾ, ಬಹೂ ಸಙ್ಘಸ್ಸ ಭತ್ತಾ 34। ಇಮೇ ತುಮ್ಹೇ ನಿಸ್ಸಾಯ ತುಮ್ಹೇ ಸಮ್ಪಸ್ಸನ್ತಾ ಇಧ ವಿಹರನ್ತಿ। ತುಮ್ಹೇ ಚೇ ಇಮೇಸಂ ನ ದಸ್ಸಥ, ಅಥ ಕೋ ಚರಹಿ ಇಮೇಸಂ ದಸ್ಸತಿ? ದೇಥಾವುಸೋ, ಇಮಾನಿ ಚೀವರಾನಿ ಇಮೇಸಂ ಭಿಕ್ಖೂನ’’ನ್ತಿ। ಅಥ ಖೋ ಸೋ ಪೂಗೋ ಛಬ್ಬಗ್ಗಿಯೇಹಿ ಭಿಕ್ಖೂಹಿ ನಿಪ್ಪೀಳಿಯಮಾನೋ ಯಥಾಪಟಿಯತ್ತಂ ಚೀವರಂ ಛಬ್ಬಗ್ಗಿಯಾನಂ ಭಿಕ್ಖೂನಂ ದತ್ವಾ ಸಙ್ಘಂ ಭತ್ತೇನ ಪರಿವಿಸಿ। ಯೇ ತೇ ಭಿಕ್ಖೂ ಜಾನನ್ತಿ ಸಙ್ಘಸ್ಸ ಸಚೀವರಭತ್ತಂ ಪಟಿಯತ್ತಂ ‘‘ನ ಚ ಜಾನನ್ತಿ ಛಬ್ಬಗ್ಗಿಯಾನಂ ಭಿಕ್ಖೂನಂ ದಿನ್ನ’’ನ್ತಿ ತೇ ಏವಮಾಹಂಸು – ‘‘ಓಣೋಜೇಥಾವುಸೋ, ಸಙ್ಘಸ್ಸ ಚೀವರ’’ನ್ತಿ। ‘‘ನತ್ಥಿ, ಭನ್ತೇ। ಯಥಾಪಟಿಯತ್ತಂ ಚೀವರಂ ಅಯ್ಯಾ ಛಬ್ಬಗ್ಗಿಯಾ ಅಯ್ಯಾನಂ ಛಬ್ಬಗ್ಗಿಯಾನಂ ಪರಿಣಾಮೇಸು’’ನ್ತಿ। ಯೇ ತೇ ಭಿಕ್ಖೂ ಅಪ್ಪಿಚ್ಛಾ…ಪೇ॰… ತೇ ಉಜ್ಝಾಯನ್ತಿ ಖಿಯ್ಯನ್ತಿ ವಿಪಾಚೇನ್ತಿ – ‘‘ಕಥಞ್ಹಿ ನಾಮ ಛಬ್ಬಗ್ಗಿಯಾ ಭಿಕ್ಖೂ ಜಾನಂ ಸಙ್ಘಿಕಂ ಲಾಭಂ ಪರಿಣತಂ ಪುಗ್ಗಲಸ್ಸ ಪರಿಣಾಮೇಸ್ಸನ್ತೀ’’ತಿ…ಪೇ॰… ಸಚ್ಚಂ ಕಿರ ತುಮ್ಹೇ, ಭಿಕ್ಖವೇ, ಜಾನಂ ಸಙ್ಘಿಕಂ ಲಾಭಂ ಪರಿಣತಂ ಪುಗ್ಗಲಸ್ಸ ಪರಿಣಾಮೇಥಾತಿ? ‘‘ಸಚ್ಚಂ, ಭಗವಾ’’ತಿ। ವಿಗರಹಿ ಬುದ್ಧೋ ಭಗವಾ…ಪೇ॰… ಕಥಞ್ಹಿ ನಾಮ ತುಮ್ಹೇ, ಮೋಘಪುರಿಸಾ, ಜಾನಂ ಸಙ್ಘಿಕಂ ಲಾಭಂ ಪರಿಣತಂ ಪುಗ್ಗಲಸ್ಸ ಪರಿಣಾಮೇಸ್ಸಥ! ನೇತಂ, ಮೋಘಪುರಿಸಾ, ಅಪ್ಪಸನ್ನಾನಂ ವಾ ಪಸಾದಾಯ…ಪೇ॰… ಏವಞ್ಚ ಪನ, ಭಿಕ್ಖವೇ, ಇಮಂ ಸಿಕ್ಖಾಪದಂ ಉದ್ದಿಸೇಯ್ಯಾಥ –

489.35 Tena samayena buddho bhagavā sāvatthiyaṃ viharati jetavane anāthapiṇḍikassa ārāme. Tena kho pana samayena sāvatthiyaṃ aññatarassa pūgassa saṅghassa sacīvarabhattaṃ paṭiyattaṃ hoti – ‘‘bhojetvā cīvarena acchādessāmā’’ti. Atha kho chabbaggiyā bhikkhū yena so pūgo tenupasaṅkamiṃsu; upasaṅkamitvā taṃ pūgaṃ etadavocuṃ – ‘‘dethāvuso, imāni cīvarāni imesaṃ bhikkhūna’’nti. ‘‘Na mayaṃ, bhante, dassāma. Amhākaṃ saṅghassa anuvassaṃ sacīvarabhikkhā paññattā’’ti. ‘‘Bahū, āvuso, saṅghassa dāyakā, bahū saṅghassa bhattā 36. Ime tumhe nissāya tumhe sampassantā idha viharanti. Tumhe ce imesaṃ na dassatha, atha ko carahi imesaṃ dassati? Dethāvuso, imāni cīvarāni imesaṃ bhikkhūna’’nti. Atha kho so pūgo chabbaggiyehi bhikkhūhi nippīḷiyamāno yathāpaṭiyattaṃ cīvaraṃ chabbaggiyānaṃ bhikkhūnaṃ datvā saṅghaṃ bhattena parivisi. Ye te bhikkhū jānanti saṅghassa sacīvarabhattaṃ paṭiyattaṃ ‘‘na ca jānanti chabbaggiyānaṃ bhikkhūnaṃ dinna’’nti te evamāhaṃsu – ‘‘oṇojethāvuso, saṅghassa cīvara’’nti. ‘‘Natthi, bhante. Yathāpaṭiyattaṃ cīvaraṃ ayyā chabbaggiyā ayyānaṃ chabbaggiyānaṃ pariṇāmesu’’nti. Ye te bhikkhū appicchā…pe… te ujjhāyanti khiyyanti vipācenti – ‘‘kathañhi nāma chabbaggiyā bhikkhū jānaṃ saṅghikaṃ lābhaṃ pariṇataṃ puggalassa pariṇāmessantī’’ti…pe… saccaṃ kira tumhe, bhikkhave, jānaṃ saṅghikaṃ lābhaṃ pariṇataṃ puggalassa pariṇāmethāti? ‘‘Saccaṃ, bhagavā’’ti. Vigarahi buddho bhagavā…pe… kathañhi nāma tumhe, moghapurisā, jānaṃ saṅghikaṃ lābhaṃ pariṇataṃ puggalassa pariṇāmessatha! Netaṃ, moghapurisā, appasannānaṃ vā pasādāya…pe… evañca pana, bhikkhave, imaṃ sikkhāpadaṃ uddiseyyātha –

೪೯೦. ‘‘ಯೋ ಪನ ಭಿಕ್ಖು ಜಾನಂ ಸಙ್ಘಿಕಂ ಲಾಭಂ ಪರಿಣತಂ ಪುಗ್ಗಲಸ್ಸ ಪರಿಣಾಮೇಯ್ಯ, ಪಾಚಿತ್ತಿಯ’’ನ್ತಿ।

490.‘‘Yo pana bhikkhu jānaṃ saṅghikaṃ lābhaṃ pariṇataṃ puggalassa pariṇāmeyya, pācittiya’’nti.

೪೯೧. ಯೋ ಪನಾತಿ ಯೋ ಯಾದಿಸೋ…ಪೇ॰… ಭಿಕ್ಖೂತಿ…ಪೇ॰… ಅಯಂ ಇಮಸ್ಮಿಂ ಅತ್ಥೇ ಅಧಿಪ್ಪೇತೋ ಭಿಕ್ಖೂತಿ।

491.Yo panāti yo yādiso…pe… bhikkhūti…pe… ayaṃ imasmiṃ atthe adhippeto bhikkhūti.

ಜಾನಾತಿ ನಾಮ ಸಾಮಂ ವಾ ಜಾನಾತಿ, ಅಞ್ಞೇ ವಾ ತಸ್ಸ ಆರೋಚೇನ್ತಿ, ಸೋ ವಾ ಆರೋಚೇತಿ।

Jānāti nāma sāmaṃ vā jānāti, aññe vā tassa ārocenti, so vā āroceti.

ಸಙ್ಘಿಕಂ ನಾಮ ಸಙ್ಘಸ್ಸ ದಿನ್ನಂ ಹೋತಿ ಪರಿಚ್ಚತ್ತಂ।

Saṅghikaṃ nāma saṅghassa dinnaṃ hoti pariccattaṃ.

ಲಾಭೋ ನಾಮ ಚೀವರಪಿಣ್ಡಪಾತಸೇನಾಸನಗಿಲಾನಪ್ಪಚ್ಚಯಭೇಸಜ್ಜಪರಿಕ್ಖಾರಾ, ಅನ್ತಮಸೋ ಚುಣ್ಣಪಿಣ್ಡೋಪಿ, ದನ್ತಕಟ್ಠಮ್ಪಿ, ದಸಿಕಸುತ್ತಮ್ಪಿ।

Lābho nāma cīvarapiṇḍapātasenāsanagilānappaccayabhesajjaparikkhārā, antamaso cuṇṇapiṇḍopi, dantakaṭṭhampi, dasikasuttampi.

ಪರಿಣತಂ ನಾಮ ‘‘ದಸ್ಸಾಮ ಕರಿಸ್ಸಾಮಾ’’ತಿ ವಾಚಾ ಭಿನ್ನಾ ಹೋತಿ, ತಂ ಪುಗ್ಗಲಸ್ಸ ಪರಿಣಾಮೇತಿ, ಆಪತ್ತಿ ಪಾಚಿತ್ತಿಯಸ್ಸ।

Pariṇataṃ nāma ‘‘dassāma karissāmā’’ti vācā bhinnā hoti, taṃ puggalassa pariṇāmeti, āpatti pācittiyassa.

೪೯೨. ಪರಿಣತೇ ಪರಿಣತಸಞ್ಞೀ ಪುಗ್ಗಲಸ್ಸ ಪರಿಣಾಮೇತಿ, ಆಪತ್ತಿ ಪಾಚಿತ್ತಿಯಸ್ಸ। ಪರಿಣತೇ ವೇಮತಿಕೋ ಪುಗ್ಗಲಸ್ಸ ಪರಿಣಾಮೇತಿ, ಆಪತ್ತಿ ದುಕ್ಕಟಸ್ಸ। ಪರಿಣತೇ ಅಪರಿಣತಸಞ್ಞೀ ಪುಗ್ಗಲಸ್ಸ ಪರಿಣಾಮೇತಿ, ಅನಾಪತ್ತಿ। ಸಙ್ಘಸ್ಸ ಪರಿಣತಂ ಅಞ್ಞಸಙ್ಘಸ್ಸ ವಾ ಚೇತಿಯಸ್ಸ ವಾ ಪರಿಣಾಮೇತಿ, ಆಪತ್ತಿ ದುಕ್ಕಟಸ್ಸ। ಚೇತಿಯಸ್ಸ ಪರಿಣತಂ ಅಞ್ಞಚೇತಿಯಸ್ಸ ವಾ ಸಙ್ಘಸ್ಸ ವಾ ಪುಗ್ಗಲಸ್ಸ ವಾ ಪರಿಣಾಮೇತಿ, ಆಪತ್ತಿ ದುಕ್ಕಟಸ್ಸ। ಪುಗ್ಗಲಸ್ಸ ಪರಿಣತಂ ಅಞ್ಞಪುಗ್ಗಲಸ್ಸ ವಾ ಸಙ್ಘಸ್ಸ ವಾ ಚೇತಿಯಸ್ಸ ವಾ ಪರಿಣಾಮೇತಿ, ಆಪತ್ತಿ ದುಕ್ಕಟಸ್ಸ । ಅಪರಿಣತೇ ಪರಿಣತಸಞ್ಞೀ, ಆಪತ್ತಿ ದುಕ್ಕಟಸ್ಸ। ಅಪರಿಣತೇ ವೇಮತಿಕೋ , ಆಪತ್ತಿ ದುಕ್ಕಟಸ್ಸ। ಅಪರಿಣತೇ ಅಪರಿಣತಸಞ್ಞೀ, ಅನಾಪತ್ತಿ।

492. Pariṇate pariṇatasaññī puggalassa pariṇāmeti, āpatti pācittiyassa. Pariṇate vematiko puggalassa pariṇāmeti, āpatti dukkaṭassa. Pariṇate apariṇatasaññī puggalassa pariṇāmeti, anāpatti. Saṅghassa pariṇataṃ aññasaṅghassa vā cetiyassa vā pariṇāmeti, āpatti dukkaṭassa. Cetiyassa pariṇataṃ aññacetiyassa vā saṅghassa vā puggalassa vā pariṇāmeti, āpatti dukkaṭassa. Puggalassa pariṇataṃ aññapuggalassa vā saṅghassa vā cetiyassa vā pariṇāmeti, āpatti dukkaṭassa . Apariṇate pariṇatasaññī, āpatti dukkaṭassa. Apariṇate vematiko , āpatti dukkaṭassa. Apariṇate apariṇatasaññī, anāpatti.

೪೯೩. ಅನಾಪತ್ತಿ – ‘‘ಕತ್ಥ ದೇಮಾ’’ತಿ ಪುಚ್ಛೀಯಮಾನೋ – ‘‘ಯತ್ಥ ತುಮ್ಹಾಕಂ ದೇಯ್ಯಧಮ್ಮೋ ಪರಿಭೋಗಂ ವಾ ಲಭೇಯ್ಯ ಪಟಿಸಙ್ಖಾರಂ ವಾ ಲಭೇಯ್ಯ ಚಿರಟ್ಠಿತಿಕೋ ವಾ ಅಸ್ಸ ಯತ್ಥ ವಾ ಪನ ತುಮ್ಹಾಕಂ ಚಿತ್ತಂ ಪಸೀದತಿ ತತ್ಥ ದೇಥಾ’’ತಿ ಭಣತಿ, ಉಮ್ಮತ್ತಕಸ್ಸ, ಆದಿಕಮ್ಮಿಕಸ್ಸಾತಿ।

493. Anāpatti – ‘‘kattha demā’’ti pucchīyamāno – ‘‘yattha tumhākaṃ deyyadhammo paribhogaṃ vā labheyya paṭisaṅkhāraṃ vā labheyya ciraṭṭhitiko vā assa yattha vā pana tumhākaṃ cittaṃ pasīdati tattha dethā’’ti bhaṇati, ummattakassa, ādikammikassāti.

ಪರಿಣಾಮನಸಿಕ್ಖಾಪದಂ ನಿಟ್ಠಿತಂ ದ್ವಾದಸಮಂ।

Pariṇāmanasikkhāpadaṃ niṭṭhitaṃ dvādasamaṃ.

ಸಹಧಮ್ಮಿಕವಗ್ಗೋ ಅಟ್ಠಮೋ।

Sahadhammikavaggo aṭṭhamo.

ತಸ್ಸುದ್ದಾನಂ –

Tassuddānaṃ –

ಸಹಧಮ್ಮ-ವಿವಣ್ಣಞ್ಚ, ಮೋಹಾಪನಂ ಪಹಾರಕಂ।

Sahadhamma-vivaṇṇañca, mohāpanaṃ pahārakaṃ;

ತಲಸತ್ತಿ ಅಮೂಲಞ್ಚ, ಸಞ್ಚಿಚ್ಚ ಚ ಉಪಸ್ಸುತಿ।

Talasatti amūlañca, sañcicca ca upassuti;

ಪಟಿಬಾಹನಛನ್ದಞ್ಚ, ದಬ್ಬಞ್ಚ ಪರಿಣಾಮನನ್ತಿ॥

Paṭibāhanachandañca, dabbañca pariṇāmananti.







Footnotes:
1. ವದೇಯ್ಯ (ಕ॰)
2. ಇಮಾನಿ ಪದಾನಿ ಸ್ಯಾ॰ ಪೋತ್ಥಕೇ ನ ದಿಸ್ಸನ್ತಿ
3. ಇಮಾನಿ ಪದಾನಿ ಸ್ಯಾ॰ ಪೋತ್ಥಕೇ ನ ದಿಸ್ಸನ್ತಿ
4. vadeyya (ka.)
5. imāni padāni syā. potthake na dissanti
6. imāni padāni syā. potthake na dissanti
7. ಇದಂ ವತ್ಥು ಚೂಳವ॰ ೩೨೦
8. ಭಿಕ್ಖೂ ಭಗವಾ (ಸ್ಯಾ॰ ಕ॰)
9. idaṃ vatthu cūḷava. 320
10. bhikkhū bhagavā (syā. ka.)
11. ಭಿಯ್ಯೋತಿ (ಸ್ಯಾ॰)
12. ಅಟ್ಠಿಕತ್ವಾ (ಸ್ಯಾ॰ ಕ॰)
13. bhiyyoti (syā.)
14. aṭṭhikatvā (syā. ka.)
15. ಉಪ್ಪಾದೇಯ್ಯ (ಇತಿಪಿ)
16. uppādeyya (itipi)
17. ಉಪಸ್ಸುತಿ (?)
18. ಉಪಸ್ಸುತಿ (?)
19. ಉಪಸ್ಸುತಿ (?)
20. ಉಪಸ್ಸುತಿ (?)
21. upassuti (?)
22. upassuti (?)
23. upassuti (?)
24. upassuti (?)
25. ವೂಪಸಮೇಸ್ಸಾಮಿ (ಸೀ॰)
26. vūpasamessāmi (sī.)
27. ಖಿಯ್ಯಧಮ್ಮಂ (ಇತಿಪಿ)
28. ಖಿಯ್ಯಧಮ್ಮಂ (ಇತಿಪಿ)
29. ಖಿಯ್ಯಧಮ್ಮಂ (ಇತಿಪಿ)
30. khiyyadhammaṃ (itipi)
31. khiyyadhammaṃ (itipi)
32. khiyyadhammaṃ (itipi)
33. ಇದಂ ವತ್ಥು ಪಾರಾ॰ ೬೫೭
34. ಭದ್ದಾ (ಕ॰)
35. idaṃ vatthu pārā. 657
36. bhaddā (ka.)



Related texts:



ಅಟ್ಠಕಥಾ • Aṭṭhakathā / ವಿನಯಪಿಟಕ (ಅಟ್ಠಕಥಾ) • Vinayapiṭaka (aṭṭhakathā) / ಮಹಾವಿಭಙ್ಗ-ಅಟ್ಠಕಥಾ • Mahāvibhaṅga-aṭṭhakathā
೧. ಸಹಧಮ್ಮಿಕಸಿಕ್ಖಾಪದವಣ್ಣನಾ • 1. Sahadhammikasikkhāpadavaṇṇanā
೨. ವಿಲೇಖನಸಿಕ್ಖಾಪದವಣ್ಣನಾ • 2. Vilekhanasikkhāpadavaṇṇanā
೩. ಮೋಹನಸಿಕ್ಖಾಪದವಣ್ಣನಾ • 3. Mohanasikkhāpadavaṇṇanā
೪. ಪಹಾರಸಿಕ್ಖಾಪದವಣ್ಣನಾ • 4. Pahārasikkhāpadavaṇṇanā
೫. ತಲಸತ್ತಿಕಸಿಕ್ಖಾಪದವಣ್ಣನಾ • 5. Talasattikasikkhāpadavaṇṇanā
೬. ಅಮೂಲಕಸಿಕ್ಖಾಪದವಣ್ಣನಾ • 6. Amūlakasikkhāpadavaṇṇanā
೭. ಸಞ್ಚಿಚ್ಚಸಿಕ್ಖಾಪದವಣ್ಣನಾ • 7. Sañciccasikkhāpadavaṇṇanā
೮. ಉಪಸ್ಸುತಿಸಿಕ್ಖಾಪದವಣ್ಣನಾ • 8. Upassutisikkhāpadavaṇṇanā
೯. ಕಮ್ಮಪಟಿಬಾಹನಸಿಕ್ಖಾಪದವಣ್ಣನಾ • 9. Kammapaṭibāhanasikkhāpadavaṇṇanā
೧೦. ಛನ್ದಂಅದತ್ವಾಗಮನಸಿಕ್ಖಾಪದವಣ್ಣನಾ • 10. Chandaṃadatvāgamanasikkhāpadavaṇṇanā
೧೧. ದುಬ್ಬಲಸಿಕ್ಖಾಪದವಣ್ಣನಾ • 11. Dubbalasikkhāpadavaṇṇanā
೧೨. ಪರಿಣಾಮನಸಿಕ್ಖಾಪದವಣ್ಣನಾ • 12. Pariṇāmanasikkhāpadavaṇṇanā

ಟೀಕಾ • Tīkā / ವಿನಯಪಿಟಕ (ಟೀಕಾ) • Vinayapiṭaka (ṭīkā) / ವಜಿರಬುದ್ಧಿ-ಟೀಕಾ • Vajirabuddhi-ṭīkā
೧. ಸಹಧಮ್ಮಿಕಸಿಕ್ಖಾಪದವಣ್ಣನಾ • 1. Sahadhammikasikkhāpadavaṇṇanā
೨. ವಿಲೇಖನಸಿಕ್ಖಾಪದವಣ್ಣನಾ • 2. Vilekhanasikkhāpadavaṇṇanā
೩. ಮೋಹನಸಿಕ್ಖಾಪದವಣ್ಣನಾ • 3. Mohanasikkhāpadavaṇṇanā
೪. ಪಹಾರಸಿಕ್ಖಾಪದವಣ್ಣನಾ • 4. Pahārasikkhāpadavaṇṇanā
೫. ತಲಸತ್ತಿಕಸಿಕ್ಖಾಪದವಣ್ಣನಾ • 5. Talasattikasikkhāpadavaṇṇanā
೬. ಅಮೂಲಕಸಿಕ್ಖಾಪದವಣ್ಣನಾ • 6. Amūlakasikkhāpadavaṇṇanā
೭. ಸಞ್ಚಿಚ್ಚಸಿಕ್ಖಾಪದವಣ್ಣನಾ • 7. Sañciccasikkhāpadavaṇṇanā
೮. ಉಪಸ್ಸುತಿಸಿಕ್ಖಾಪದವಣ್ಣನಾ • 8. Upassutisikkhāpadavaṇṇanā
೯. ಕಮ್ಮಪಟಿಬಾಹನಸಿಕ್ಖಾಪದವಣ್ಣನಾ • 9. Kammapaṭibāhanasikkhāpadavaṇṇanā
೧೦. ಛನ್ದಂಅದತ್ವಾಗಮನಸಿಕ್ಖಾಪದವಣ್ಣನಾ • 10. Chandaṃadatvāgamanasikkhāpadavaṇṇanā
೧೧. ದುಬ್ಬಲಸಿಕ್ಖಾಪದವಣ್ಣನಾ • 11. Dubbalasikkhāpadavaṇṇanā
೧೨. ಪರಿಣಾಮನಸಿಕ್ಖಾಪದವಣ್ಣನಾ • 12. Pariṇāmanasikkhāpadavaṇṇanā


© 1991-2026 Titi Tudorancea Yoga Bulletin | Titi Tudorancea® is a Registered Trademark | Terms of use and privacy policy
Contact