| Library / Tipiṭaka / ತಿಪಿಟಕ • Tipiṭaka / ವಿನಯಾಲಙ್ಕಾರ-ಟೀಕಾ • Vinayālaṅkāra-ṭīkā |
೧೯. ಕಪ್ಪಿಯಭೂಮಿವಿನಿಚ್ಛಯಕಥಾ
19. Kappiyabhūmivinicchayakathā
೧೦೧. ಏವಂ ಚತುಕಾಲಿಕವಿನಿಚ್ಛಯಂ ಕಥೇತ್ವಾ ಇದಾನಿ ಕಪ್ಪಿಯಕುಟಿವಿನಿಚ್ಛಯಂ ಕಥೇತುಂ ‘‘ಕಪ್ಪಿಯಾ ಚತುಭೂಮಿಯೋ’’ತಿಆದಿಮಾಹ। ತತ್ಥ ಕಪ್ಪನ್ತೀತಿ ಕಪ್ಪಿಯಾ, ಕಪ್ಪ ಸಾಮತ್ಥಿಯೇತಿ ಧಾತು। ಭವನ್ತಿ ಏತಾಸು ಅನ್ತೋವುತ್ಥಅನ್ತೋಪಕ್ಕಾನೀತಿ ಭೂಮಿಯೋ, ಚತಸ್ಸೋ ಭೂಮಿಯೋ ಚತುಭೂಮಿಯೋ, ಚತಸ್ಸೋ ಕಪ್ಪಿಯಕುಟಿಯೋತಿ ಅತ್ಥೋ। ಕತಮಾ ತಾತಿ ಆಹ ‘‘ಉಸ್ಸಾವನನ್ತಿಕಾ…ಪೇ॰… ವೇದಿತಬ್ಬಾ’’ತಿ। ಕಥಂ ವಿಞ್ಞಾಯತಿಚ್ಚಾಹ ‘‘ಅನುಜಾನಾಮಿ…ಪೇ॰… ವಚನತೋ’’ತಿ। ಇದಂ ಭೇಸಜ್ಜಕ್ಖನ್ಧಕಪಾಳಿಂ (ಮಹಾವ॰ ೨೯೫) ಸನ್ಧಾಯಾಹ। ತತ್ಥ ಉದ್ಧಂ ಸಾವನಾ ಉಸ್ಸಾವನಾ, ಉಸ್ಸಾವನಾ ಅನ್ತೋ ಯಸ್ಸಾ ಕಪ್ಪಿಯಭೂಮಿಯಾತಿ ಉಸ್ಸಾವನನ್ತಿಕಾ। ಗಾವೋ ನಿಸೀದನ್ತಿ ಏತ್ಥಾತಿ ಗೋನಿಸಾದಿಕಾ, ಗೋ-ಸದ್ದೂಪಪದ ನಿ-ಪುಬ್ಬಸದ ವಿಸರಣಗತ್ಯಾವಸಾನೇಸೂತಿ ಧಾತು। ಗಹಪತೀಹಿ ದಿನ್ನಾತಿ ಗಹಪತಿ, ಉತ್ತರಪದಲೋಪತತಿಯಾತಪ್ಪುರಿಸೋಯಂ। ಕಮ್ಮವಾಚಾಯ ಸಮ್ಮನ್ನಿತಬ್ಬಾತಿ ಸಮ್ಮುತೀತಿ ಏವಮಿಮಾಸಂ ವಿಗ್ಗಹೋ ಕಾತಬ್ಬೋ। ತತ್ಥಾತಿ ಕಪ್ಪಿಯಕುಟಿವಿನಿಚ್ಛಯೇ। ತಂ ಪನ ಅವತ್ವಾಪೀತಿ ಅನ್ಧಕಟ್ಠಕಥಾಯಂ ವುತ್ತನಯಂ ಅವತ್ವಾಪಿ। ಪಿ-ಸದ್ದೇನ ತಥಾವಚನಮ್ಪಿ ಅನುಜಾನಾತಿ। ಅಟ್ಠಕಥಾಸು ವುತ್ತನಯೇನ ವುತ್ತೇತಿ ಸೇಸಅಟ್ಠಕಥಾಸು ವುತ್ತನಯೇನ ‘‘ಕಪ್ಪಿಯಕುಟಿಂ ಕರೋಮಾ’’ತಿ ವಾ ‘‘ಕಪ್ಪಿಯಕುಟೀ’’ತಿ ವಾ ವುತ್ತೇ। ಸಾಧಾರಣಲಕ್ಖಣನ್ತಿ ಸಬ್ಬಅಟ್ಠಕಥಾನಂ ಸಾಧಾರಣಂ ಉಸ್ಸಾವನನ್ತಿಕಕುಟಿಕರಣಲಕ್ಖಣಂ। ಚಯನ್ತಿ ಅಧಿಟ್ಠಾನಂ ಉಚ್ಚವತ್ಥುಂ। ಯತೋ ಪಟ್ಠಾಯಾತಿ ಯತೋ ಇಟ್ಠಕತೋ ಸಿಲತೋ ಮತ್ತಿಕಾಪಿಣ್ಡತೋ ವಾ ಪಟ್ಠಾಯ। ಪಠಮಿಟ್ಠಕಾದೀನಂ ಹೇಟ್ಠಾ ನ ವಟ್ಟನ್ತೀತಿ ಪಠಮಿಟ್ಠಕಾದೀನಂ ಹೇಟ್ಠಾಭೂಮಿಯಂ ಪತಿಟ್ಠಾಪಿಯಮಾನಾ ಇಟ್ಠಕಾದಯೋ ಭೂಮಿಗತಿಕತ್ತಾ ‘‘ಕಪ್ಪಿಯಕುಟಿಂ ಕರೋಮಾ’’ತಿ ವತ್ವಾ ಪತಿಟ್ಠಾಪೇತುಂ ನ ವಟ್ಟನ್ತಿ। ಯದಿ ಏವಂ ಭೂಮಿಯಂ ನಿಖಣಿತ್ವಾ ಠಪಿಯಮಾನಾ ಥಮ್ಭಾ ಕಸ್ಮಾ ತಥಾ ವತ್ವಾ ಪತಿಟ್ಠಾಪೇತುಂ ವಟ್ಟನ್ತೀತಿ ಆಹ ‘‘ಥಮ್ಭಾ ಪನ…ಪೇ॰… ವಟ್ಟನ್ತೀ’’ತಿ।
101. Evaṃ catukālikavinicchayaṃ kathetvā idāni kappiyakuṭivinicchayaṃ kathetuṃ ‘‘kappiyā catubhūmiyo’’tiādimāha. Tattha kappantīti kappiyā, kappa sāmatthiyeti dhātu. Bhavanti etāsu antovutthaantopakkānīti bhūmiyo, catasso bhūmiyo catubhūmiyo, catasso kappiyakuṭiyoti attho. Katamā tāti āha ‘‘ussāvanantikā…pe… veditabbā’’ti. Kathaṃ viññāyaticcāha ‘‘anujānāmi…pe… vacanato’’ti. Idaṃ bhesajjakkhandhakapāḷiṃ (mahāva. 295) sandhāyāha. Tattha uddhaṃ sāvanā ussāvanā, ussāvanā anto yassā kappiyabhūmiyāti ussāvanantikā. Gāvo nisīdanti etthāti gonisādikā, go-saddūpapada ni-pubbasada visaraṇagatyāvasānesūti dhātu. Gahapatīhi dinnāti gahapati, uttarapadalopatatiyātappurisoyaṃ. Kammavācāya sammannitabbāti sammutīti evamimāsaṃ viggaho kātabbo. Tatthāti kappiyakuṭivinicchaye. Taṃ pana avatvāpīti andhakaṭṭhakathāyaṃ vuttanayaṃ avatvāpi. Pi-saddena tathāvacanampi anujānāti. Aṭṭhakathāsu vuttanayena vutteti sesaaṭṭhakathāsu vuttanayena ‘‘kappiyakuṭiṃ karomā’’ti vā ‘‘kappiyakuṭī’’ti vā vutte. Sādhāraṇalakkhaṇanti sabbaaṭṭhakathānaṃ sādhāraṇaṃ ussāvanantikakuṭikaraṇalakkhaṇaṃ. Cayanti adhiṭṭhānaṃ uccavatthuṃ. Yato paṭṭhāyāti yato iṭṭhakato silato mattikāpiṇḍato vā paṭṭhāya. Paṭhamiṭṭhakādīnaṃ heṭṭhā na vaṭṭantīti paṭhamiṭṭhakādīnaṃ heṭṭhābhūmiyaṃ patiṭṭhāpiyamānā iṭṭhakādayo bhūmigatikattā ‘‘kappiyakuṭiṃ karomā’’ti vatvā patiṭṭhāpetuṃ na vaṭṭanti. Yadi evaṃ bhūmiyaṃ nikhaṇitvā ṭhapiyamānā thambhā kasmā tathā vatvā patiṭṭhāpetuṃ vaṭṭantīti āha ‘‘thambhā pana…pe… vaṭṭantī’’ti.
ಸಙ್ಘಸನ್ತಕಮೇವಾತಿ ವಾಸತ್ಥಾಯ ಕತಂ ಸಙ್ಘಿಕಸೇನಾಸನಂ ಸನ್ಧಾಯ ವದತಿ। ಭಿಕ್ಖುಸನ್ತಕನ್ತಿ ವಾಸತ್ಥಾಯ ಏವ ಕತಂ ಭಿಕ್ಖುಸ್ಸ ಪುಗ್ಗಲಿಕಸೇನಾಸನಂ।
Saṅghasantakamevāti vāsatthāya kataṃ saṅghikasenāsanaṃ sandhāya vadati. Bhikkhusantakanti vāsatthāya eva kataṃ bhikkhussa puggalikasenāsanaṃ.
೧೦೨. ಮುಖಸನ್ನಿಧೀತಿ ಇಮಿನಾ ಅನ್ತೋವುತ್ಥದುಕ್ಕಟಮೇವ ದೀಪೇತಿ।
102.Mukhasannidhīti iminā antovutthadukkaṭameva dīpeti.
ವಿಮತಿವಿನೋದನಿಯಂ (ವಿ॰ ವಿ॰ ಟೀ॰ ಮಹಾವಗ್ಗ ೨.೨೯೫) ಪನ ಏವಂ ವುತ್ತಂ – ತಂ ಪನ ಅವತ್ವಾಪೀತಿ ಪಿ-ಸದ್ದೇನ ತಥಾವಚನಮ್ಪಿ ಅನುಜಾನಾತಿ। ಅಟ್ಠಕಥಾಸೂತಿ ಅನ್ಧಕಟ್ಠಕಥಾವಿರಹಿತಾಸು ಸೇಸಟ್ಠಕಥಾಸು। ಸಾಧಾರಣಲಕ್ಖಣನ್ತಿ ಅನ್ಧಕಟ್ಠಕಥಾಯ ಸಹ ಸಬ್ಬಟ್ಠಕಥಾನಂ ಸಮಾನಂ। ಚಯನ್ತಿ ಅಧಿಟ್ಠಾನಂ ಉಚ್ಚವತ್ಥುಂ। ಯತೋ ಪಟ್ಠಾಯಾತಿ ಯತೋ ಇಟ್ಠಕಾದಿತೋ ಪಟ್ಠಾಯ ಚಯಂ ಆದಿಂ ಕತ್ವಾ ಭಿತ್ತಿಂ ಉಟ್ಠಾಪೇತುಕಾಮಾತಿ ಅತ್ಥೋ। ‘‘ಥಮ್ಭಾ ಪನ ಉಪರಿ ಉಗ್ಗಚ್ಛನ್ತಿ, ತಸ್ಮಾ ವಟ್ಟನ್ತೀ’’ತಿ ಏತೇನ ಇಟ್ಠಕಪಾಸಾಣಾ ಹೇಟ್ಠಾ ಪತಿಟ್ಠಾಪಿಯಮಾನಾಪಿ ಯದಿ ಚಯತೋ, ಭೂಮಿತೋ ವಾ ಏಕಙ್ಗುಲಮತ್ತಮ್ಪಿ ಉಗ್ಗತಾ ತಿಟ್ಠನ್ತಿ, ವಟ್ಟನ್ತೀತಿ ಸಿದ್ಧಂ ಹೋತಿ।
Vimativinodaniyaṃ (vi. vi. ṭī. mahāvagga 2.295) pana evaṃ vuttaṃ – taṃ pana avatvāpīti pi-saddena tathāvacanampi anujānāti. Aṭṭhakathāsūti andhakaṭṭhakathāvirahitāsu sesaṭṭhakathāsu. Sādhāraṇalakkhaṇanti andhakaṭṭhakathāya saha sabbaṭṭhakathānaṃ samānaṃ. Cayanti adhiṭṭhānaṃ uccavatthuṃ. Yato paṭṭhāyāti yato iṭṭhakādito paṭṭhāya cayaṃ ādiṃ katvā bhittiṃ uṭṭhāpetukāmāti attho. ‘‘Thambhā pana upari uggacchanti, tasmā vaṭṭantī’’ti etena iṭṭhakapāsāṇā heṭṭhā patiṭṭhāpiyamānāpi yadi cayato, bhūmito vā ekaṅgulamattampi uggatā tiṭṭhanti, vaṭṭantīti siddhaṃ hoti.
ಆರಾಮೋತಿ ಉಪಚಾರಸೀಮಾಪರಿಚ್ಛಿನ್ನೋ ಸಕಲೋ ವಿಹಾರೋ। ಸೇನಾಸನಾನೀತಿ ವಿಹಾರಸ್ಸ ಅನ್ತೋ ತಿಣಕುಟಿಆದಿಕಾನಿ ಸಙ್ಘಸ್ಸ ನಿವಾಸಗೇಹಾನಿ। ವಿಹಾರಗೋನಿಸಾದಿಕಾ ನಾಮಾತಿ ಸೇನಾಸನಗೋನಿಸಾದಿಕಾ ನಾಮ। ಸೇನಾಸನಾನಿ ಹಿ ಸಯಂ ಪರಿಕ್ಖಿತ್ತಾನಿಪಿ ಆರಾಮಪರಿಕ್ಖೇಪಾಭಾವೇನ ‘‘ಗೋನಿಸಾದಿಕಾ’’ತಿ ವುತ್ತಾ। ‘‘ಉಪಡ್ಢಪರಿಕ್ಖಿತ್ತೋಪೀ’’ತಿ ಇಮಿನಾ ತತೋ ಊನಪರಿಕ್ಖಿತ್ತೋ ಯೇಭುಯ್ಯೇನ ಅಪರಿಕ್ಖಿತ್ತೋ ನಾಮ, ತಸ್ಮಾ ಅಪರಿಕ್ಖಿತ್ತಸಙ್ಖಮೇವ ಗಚ್ಛತೀತಿ ದಸ್ಸೇತಿ। ಏತ್ಥಾತಿ ಉಪಡ್ಢಾದಿಪರಿಕ್ಖಿತ್ತೇ। ಕಪ್ಪಿಯಕುಟಿ ಲದ್ಧುಂ ವಟ್ಟತೀತಿ ಗೋನಿಸಾದಿಕಾಯ ಅಭಾವೇನ ಸೇಸಕಪ್ಪಿಯಕುಟೀಸು ತೀಸು ಯಾ ಕಾಚಿ ಕಪ್ಪಿಯಕುಟಿ ಕಾತಬ್ಬಾತಿ ಅತ್ಥೋ।
Ārāmoti upacārasīmāparicchinno sakalo vihāro. Senāsanānīti vihārassa anto tiṇakuṭiādikāni saṅghassa nivāsagehāni. Vihāragonisādikā nāmāti senāsanagonisādikā nāma. Senāsanāni hi sayaṃ parikkhittānipi ārāmaparikkhepābhāvena ‘‘gonisādikā’’ti vuttā. ‘‘Upaḍḍhaparikkhittopī’’ti iminā tato ūnaparikkhitto yebhuyyena aparikkhitto nāma, tasmā aparikkhittasaṅkhameva gacchatīti dasseti. Etthāti upaḍḍhādiparikkhitte. Kappiyakuṭi laddhuṃ vaṭṭatīti gonisādikāya abhāvena sesakappiyakuṭīsu tīsu yā kāci kappiyakuṭi kātabbāti attho.
ತೇಸಂ ಗೇಹಾನೀತಿ ಏತ್ಥ ಭಿಕ್ಖೂನಂ ವಾಸತ್ಥಾಯ ಕತಮ್ಪಿ ಯಾವ ನ ದೇನ್ತಿ, ತಾವ ತೇಸಂ ಸನ್ತಕಂಯೇವ ಭವಿಸ್ಸತೀತಿ ದಟ್ಠಬ್ಬಂ। ವಿಹಾರಂ ಠಪೇತ್ವಾತಿ ಉಪಸಮ್ಪನ್ನಾನಂ ವಾಸತ್ಥಾಯ ಕತಂ ಗೇಹಂ ಠಪೇತ್ವಾತಿ ಅತ್ಥೋ। ಗೇಹನ್ತಿ ನಿವಾಸಗೇಹಂ। ತದಞ್ಞಂ ಪನ ಉಪೋಸಥಾಗಾರಾದಿ ಸಬ್ಬಂ ಅನಿವಾಸಗೇಹಂ ಚತುಕಪ್ಪಿಯಭೂಮಿವಿಮುತ್ತಾ ಪಞ್ಚಮೀ ಕಪ್ಪಿಯಭೂಮಿ। ಸಙ್ಘಸನ್ತಕೇಪಿ ಹಿ ಏತಾದಿಸೇ ಗೇಹೇ ಸುಟ್ಠು ಪರಿಕ್ಖಿತ್ತಾರಾಮಟ್ಠೇಪಿ ಅಬ್ಭೋಕಾಸೇ ವಿಯ ಅನ್ತೋವುತ್ಥಾದಿದೋಸೋ ನತ್ಥಿ। ಯೇನ ಕೇನಚಿ ಛನ್ನೇ ಪರಿಚ್ಛನ್ನೇ ಚ ಸಹಸೇಯ್ಯಪ್ಪಹೋನಕೇ ಭಿಕ್ಖುಸ್ಸ, ಸಙ್ಘಸ್ಸ ವಾ ನಿವಾಸಗೇಹೇ ಅನ್ತೋವುತ್ಥಾದಿದೋಸೋ, ನ ಅಞ್ಞತ್ಥ। ತೇನಾಹ ‘‘ಯಂ ಪನಾ’’ತಿಆದಿ। ತತ್ಥ ‘‘ಸಙ್ಘಿಕಂ ವಾ ಪುಗ್ಗಲಿಕಂ ವಾ’’ತಿ ಇದಂ ಕಿಞ್ಚಾಪಿ ಭಿಕ್ಖುಭಿಕ್ಖುನೀನಂ ಸಾಮಞ್ಞತೋ ವುತ್ತಂ ಭಿಕ್ಖೂನಂ ಪನ ಸಙ್ಘಿಕಂ ಪುಗ್ಗಲಿಕಞ್ಚ ಭಿಕ್ಖುನೀನಂ, ತಾಸಂ ಸಙ್ಘಿಕಂ ಪುಗ್ಗಲಿಕಞ್ಚ ಭಿಕ್ಖೂನಂ ಗಿಹಿಸನ್ತಕಟ್ಠಾನೇ ತಿಟ್ಠತೀತಿ ವೇದಿತಬ್ಬಂ।
Tesaṃ gehānīti ettha bhikkhūnaṃ vāsatthāya katampi yāva na denti, tāva tesaṃ santakaṃyeva bhavissatīti daṭṭhabbaṃ. Vihāraṃṭhapetvāti upasampannānaṃ vāsatthāya kataṃ gehaṃ ṭhapetvāti attho. Gehanti nivāsagehaṃ. Tadaññaṃ pana uposathāgārādi sabbaṃ anivāsagehaṃ catukappiyabhūmivimuttā pañcamī kappiyabhūmi. Saṅghasantakepi hi etādise gehe suṭṭhu parikkhittārāmaṭṭhepi abbhokāse viya antovutthādidoso natthi. Yena kenaci channe paricchanne ca sahaseyyappahonake bhikkhussa, saṅghassa vā nivāsagehe antovutthādidoso, na aññattha. Tenāha ‘‘yaṃ panā’’tiādi. Tattha ‘‘saṅghikaṃ vā puggalikaṃ vā’’ti idaṃ kiñcāpi bhikkhubhikkhunīnaṃ sāmaññato vuttaṃ bhikkhūnaṃ pana saṅghikaṃ puggalikañca bhikkhunīnaṃ, tāsaṃ saṅghikaṃ puggalikañca bhikkhūnaṃ gihisantakaṭṭhāne tiṭṭhatīti veditabbaṃ.
ಮುಖಸನ್ನಿಧೀತಿ ಅನ್ತೋಸನ್ನಿಹಿತದೋಸೋ ಹಿ ಮುಖಪ್ಪವೇಸನನಿಮಿತ್ತಂ ಆಪತ್ತಿಂ ಕರೋತಿ, ನಾಞ್ಞಥಾ, ತಸ್ಮಾ ‘‘ಮುಖಸನ್ನಿಧೀ’’ತಿ (ವಿ॰ ವಿ॰ ಟೀ॰ ಮಹಾವಗ್ಗ ೨.೨೯೫) ವುತ್ತೋತಿ।
Mukhasannidhīti antosannihitadoso hi mukhappavesananimittaṃ āpattiṃ karoti, nāññathā, tasmā ‘‘mukhasannidhī’’ti (vi. vi. ṭī. mahāvagga 2.295) vuttoti.
ತತ್ಥ ತತ್ಥ ಖಣ್ಡಾ ಹೋನ್ತೀತಿ ಉಪಡ್ಢತೋ ಅಧಿಕಂ ಖಣ್ಡಾ ಹೋನ್ತಿ। ಸಬ್ಬಸ್ಮಿಂ ಛದನೇ ವಿನಟ್ಠೇತಿ ತಿಣಪಣ್ಣಾದಿವಸ್ಸಪರಿತ್ತಾಯಕೇ ಛದನೇ ವಿನಟ್ಠೇ। ಗೋಪಾನಸೀನಂ ಪನ ಉಪರಿ ವಲ್ಲೀಹಿ ಬದ್ಧದಣ್ಡೇಸು ಠಿತೇಸುಪಿ ಜಹಿತವತ್ಥುಕಾ ಹೋನ್ತಿ ಏವ। ಪಕ್ಖಪಾಸಕಮಣ್ಡಲನ್ತಿ ಏಕಸ್ಮಿಂ ಪಸ್ಸೇ ತಿಣ್ಣಂ ಗೋಪಾನಸೀನಂ ಉಪರಿ ಠಿತತಿಣಪಣ್ಣಾದಿಛದನಂ ವುಚ್ಚತಿ।
Tattha tattha khaṇḍā hontīti upaḍḍhato adhikaṃ khaṇḍā honti. Sabbasmiṃ chadane vinaṭṭheti tiṇapaṇṇādivassaparittāyake chadane vinaṭṭhe. Gopānasīnaṃ pana upari vallīhi baddhadaṇḍesu ṭhitesupi jahitavatthukā honti eva. Pakkhapāsakamaṇḍalanti ekasmiṃ passe tiṇṇaṃ gopānasīnaṃ upari ṭhitatiṇapaṇṇādichadanaṃ vuccati.
೧೦೩. ‘‘ಅನುಪಸಮ್ಪನ್ನಸ್ಸ ದತ್ವಾ ತಸ್ಸಾ’’ತಿಆದಿನಾ ಅಕಪ್ಪಿಯಕುಟಿಯಂ ವುತ್ಥಮ್ಪಿ ಅನುಪಸಮ್ಪನ್ನಸ್ಸ ದಿನ್ನೇ ಕಪ್ಪಿಯಂ ಹೋತಿ, ಸಾಪೇಕ್ಖದಾನಞ್ಚೇತ್ಥ ವಟ್ಟತಿ, ಪಟಿಗ್ಗಹಣಂ ವಿಯ ನ ಹೋತೀತಿ ದಸ್ಸೇತಿ। ಅನ್ತೋಪಕ್ಕಸಾಮಂಪಕ್ಕೇಸು ಪನ ‘‘ನ, ಭಿಕ್ಖವೇ, ಅನ್ತೋವುತ್ಥಂ ಅನ್ತೋಪಕ್ಕಂ ಸಾಮಂಪಕ್ಕಂ ಪರಿಭುಞ್ಜಿತಬ್ಬಂ, ಯೋ ಪರಿಭುಞ್ಜೇಯ್ಯ, ಆಪತ್ತಿ ದುಕ್ಕಟಸ್ಸ। ಅನ್ತೋ ಚೇ, ಭಿಕ್ಖವೇ, ವುತ್ಥಂ ಅನ್ತೋಪಕ್ಕಂ ಸಾಮಂಪಕ್ಕಂ, ತಞ್ಚೇ ಪರಿಭುಞ್ಜೇಯ್ಯ, ಆಪತ್ತಿ ತಿಣ್ಣಂ ದುಕ್ಕಟಾನಂ। ಅನ್ತೋ ಚೇ, ಭಿಕ್ಖವೇ, ವುತ್ಥಂ ಅನ್ತೋಪಕ್ಕಂ ಅಞ್ಞೇಹಿ ಪಕ್ಕಂ, ತಞ್ಚೇ ಪರಿಭುಞ್ಜೇಯ್ಯ, ಆಪತ್ತಿ ದ್ವಿನ್ನಂ ದುಕ್ಕಟಾನಂ। ಅನ್ತೋ ಚೇ, ಭಿಕ್ಖವೇ, ವುತ್ಥಂ ಬಹಿಪಕ್ಕಂ ಸಾಮಂಪಕ್ಕಂ, ತಞ್ಚೇ ಪರಿಭುಞ್ಜೇಯ್ಯ, ಆಪತ್ತಿ ದ್ವಿನ್ನಂ ದುಕ್ಕಟಾನಂ। ಬಹಿ ಚೇ, ಭಿಕ್ಖವೇ, ವುತ್ಥಂ ಅನ್ತೋಪಕ್ಕಂ ಸಾಮಂಪಕ್ಕಂ, ತಞ್ಚೇ ಪರಿಭುಞ್ಜೇಯ್ಯ, ಆಪತ್ತಿ ದ್ವಿನ್ನಂ ದುಕ್ಕಟಾನಂ। ಅನ್ತೋ ಚೇ, ಭಿಕ್ಖವೇ, ವುತ್ಥಂ ಬಹಿಪಕ್ಕಂ ಅಞ್ಞೇಹಿ ಪಕ್ಕಂ, ತಞ್ಚೇ ಪರಿಭುಞ್ಜೇಯ್ಯ, ಆಪತ್ತಿ ದುಕ್ಕಟಸ್ಸ। ಬಹಿ ಚೇ, ಭಿಕ್ಖವೇ, ವುತ್ಥಂ ಅನ್ತೋಪಕ್ಕಂ ಅಞ್ಞೇಹಿ ಪಕ್ಕಂ, ತಞ್ಚೇ ಪರಿಭುಞ್ಜೇಯ್ಯ, ಆಪತ್ತಿ ದುಕ್ಕಟಸ್ಸ। ಬಹಿ ಚೇ, ಭಿಕ್ಖವೇ, ವುತ್ಥಂ ಬಹಿಪಕ್ಕಂ ಸಾಮಂಪಕ್ಕಂ, ತಞ್ಚೇ ಪರಿಭುಞ್ಜೇಯ್ಯ, ಆಪತ್ತಿ ದುಕ್ಕಟಸ್ಸ। ಬಹಿ ಚೇ, ಭಿಕ್ಖವೇ, ವುತ್ಥಂ ಬಹಿಪಕ್ಕಂ ಅಞ್ಞೇಹಿ ಪಕ್ಕಂ, ತಞ್ಚೇ ಪರಿಭುಞ್ಜೇಯ್ಯ, ಅನಾಪತ್ತೀ’’ತಿ (ಮಹಾವ॰ ೨೭೪) ವಚನತೋ ಏಕಂ ತಿರಾಪತ್ತಿಕಂ, ತೀಣಿ ದುರಾಪತ್ತಿಕಾನಿ, ತೀಣಿ ಏಕಾಪತ್ತಿಕಾನಿ, ಏಕಂ ಅನಾಪತ್ತಿಕನ್ತಿ ಅಟ್ಠ ಹೋನ್ತಿ। ತತ್ಥ ಅನ್ತೋವುತ್ಥನ್ತಿ ಅಕಪ್ಪಿಯಕುಟಿಯಂ ವುತ್ಥಂ। ಅನ್ತೋಪಕ್ಕೇಪಿ ಏಸೇವ ನಯೋ। ಸಾಮಂಪಕ್ಕನ್ತಿ ಯಂ ಕಿಞ್ಚಿ ಆಮಿಸಂ ಭಿಕ್ಖುಸ್ಸ ಪಚಿತುಂ ನ ವಟ್ಟತಿ। ತತ್ಥ ಯಂ ವತ್ತಬ್ಬಂ, ತಂ ಅಟ್ಠಕಥಾಯಂ ವುತ್ತಮೇವ।
103.‘‘Anupasampannassa datvā tassā’’tiādinā akappiyakuṭiyaṃ vutthampi anupasampannassa dinne kappiyaṃ hoti, sāpekkhadānañcettha vaṭṭati, paṭiggahaṇaṃ viya na hotīti dasseti. Antopakkasāmaṃpakkesu pana ‘‘na, bhikkhave, antovutthaṃ antopakkaṃ sāmaṃpakkaṃ paribhuñjitabbaṃ, yo paribhuñjeyya, āpatti dukkaṭassa. Anto ce, bhikkhave, vutthaṃ antopakkaṃ sāmaṃpakkaṃ, tañce paribhuñjeyya, āpatti tiṇṇaṃ dukkaṭānaṃ. Anto ce, bhikkhave, vutthaṃ antopakkaṃ aññehi pakkaṃ, tañce paribhuñjeyya, āpatti dvinnaṃ dukkaṭānaṃ. Anto ce, bhikkhave, vutthaṃ bahipakkaṃ sāmaṃpakkaṃ, tañce paribhuñjeyya, āpatti dvinnaṃ dukkaṭānaṃ. Bahi ce, bhikkhave, vutthaṃ antopakkaṃ sāmaṃpakkaṃ, tañce paribhuñjeyya, āpatti dvinnaṃ dukkaṭānaṃ. Anto ce, bhikkhave, vutthaṃ bahipakkaṃ aññehi pakkaṃ, tañce paribhuñjeyya, āpatti dukkaṭassa. Bahi ce, bhikkhave, vutthaṃ antopakkaṃ aññehi pakkaṃ, tañce paribhuñjeyya, āpatti dukkaṭassa. Bahi ce, bhikkhave, vutthaṃ bahipakkaṃ sāmaṃpakkaṃ, tañce paribhuñjeyya, āpatti dukkaṭassa. Bahi ce, bhikkhave, vutthaṃ bahipakkaṃ aññehi pakkaṃ, tañce paribhuñjeyya, anāpattī’’ti (mahāva. 274) vacanato ekaṃ tirāpattikaṃ, tīṇi durāpattikāni, tīṇi ekāpattikāni, ekaṃ anāpattikanti aṭṭha honti. Tattha antovutthanti akappiyakuṭiyaṃ vutthaṃ. Antopakkepi eseva nayo. Sāmaṃpakkanti yaṃ kiñci āmisaṃ bhikkhussa pacituṃ na vaṭṭati. Tattha yaṃ vattabbaṃ, taṃ aṭṭhakathāyaṃ vuttameva.
ಇತಿ ವಿನಯಸಙ್ಗಹಸಂವಣ್ಣನಾಭೂತೇ ವಿನಯಾಲಙ್ಕಾರೇ
Iti vinayasaṅgahasaṃvaṇṇanābhūte vinayālaṅkāre
ಕಪ್ಪಿಯಭೂಮಿವಿನಿಚ್ಛಯಕಥಾಲಙ್ಕಾರೋ ನಾಮ
Kappiyabhūmivinicchayakathālaṅkāro nāma
ಏಕೂನವೀಸತಿಮೋ ಪರಿಚ್ಛೇದೋ।
Ekūnavīsatimo paricchedo.
