Only Dharma. Since 1992
Library / Tipiṭaka / ತಿಪಿಟಕ • Tipiṭaka / ಅಙ್ಗುತ್ತರನಿಕಾಯ (ಅಟ್ಠಕಥಾ) • Aṅguttaranikāya (aṭṭhakathā)

೧೦. ಆಧಿಪತೇಯ್ಯಸುತ್ತವಣ್ಣನಾ

10. Ādhipateyyasuttavaṇṇanā

೪೦. ದಸಮೇ ಆಧಿಪತೇಯ್ಯಾನೀತಿ ಜೇಟ್ಠಕಕಾರಣತೋ ನಿಬ್ಬತ್ತಾನಿ। ಅತ್ತಾಧಿಪತೇಯ್ಯನ್ತಿಆದೀಸು ಅತ್ತಾನಂ ಜೇಟ್ಠಕಂ ಕತ್ವಾ ನಿಬ್ಬತ್ತಿತಂ ಗುಣಜಾತಂ ಅತ್ತಾಧಿಪತೇಯ್ಯಂ। ಲೋಕಂ ಜೇಟ್ಠಕಂ ಕತ್ವಾ ನಿಬ್ಬತ್ತಿತಂ ಲೋಕಾಧಿಪತೇಯ್ಯಂ। ನವವಿಧಂ ಲೋಕುತ್ತರಧಮ್ಮಂ ಜೇಟ್ಠಕಂ ಕತ್ವಾ ನಿಬ್ಬತ್ತಿತಂ ಧಮ್ಮಾಧಿಪತೇಯ್ಯಂ। ನ ಇತಿ ಭವಾಭವಹೇತೂತಿ ಇತಿ ಭವೋ, ಇತಿ ಭವೋತಿ ಏವಂ ಆಯತಿಂ, ನ ತಸ್ಸ ತಸ್ಸ ಸಮ್ಪತ್ತಿಭವಸ್ಸ ಹೇತು। ಓತಿಣ್ಣೋತಿ ಅನುಪವಿಟ್ಠೋ। ಯಸ್ಸ ಹಿ ಜಾತಿ ಅನ್ತೋಪವಿಟ್ಠಾ, ಸೋ ಜಾತಿಯಾ ಓತಿಣ್ಣೋ ನಾಮ। ಜರಾದೀಸುಪಿ ಏಸೇವ ನಯೋ। ಕೇವಲಸ್ಸ ದುಕ್ಖಕ್ಖನ್ಧಸ್ಸಾತಿ ಸಕಲಸ್ಸ ವಟ್ಟದುಕ್ಖರಾಸಿಸ್ಸ। ಅನ್ತಕಿರಿಯಾ ಪಞ್ಞಾಯೇಥಾತಿ ಅನ್ತಕರಣಂ ಪರಿಚ್ಛೇದಪರಿವಟುಮಕರಣಂ ಪಞ್ಞಾಯೇಯ್ಯ। ಓಹಾಯಾತಿ ಪಹಾಯ। ಪಾಪಿಟ್ಠತರೇತಿ ಲಾಮಕತರೇ। ಆರದ್ಧನ್ತಿ ಪಗ್ಗಹಿತಂ ಪರಿಪುಣ್ಣಂ, ಆರದ್ಧತ್ತಾವ ಅಸಲ್ಲೀನಂ। ಉಪಟ್ಠಿತಾತಿ ಚತುಸತಿಪಟ್ಠಾನವಸೇನ ಉಪಟ್ಠಿತಾ। ಉಪಟ್ಠಿತತ್ತಾವ ಅಸಮ್ಮುಟ್ಠಾ। ಪಸ್ಸದ್ಧೋ ಕಾಯೋತಿ ನಾಮಕಾಯೋ ಚ ಕರಜಕಾಯೋ ಚ ಪಸ್ಸದ್ಧೋ ವೂಪಸನ್ತದರಥೋ। ಪಸ್ಸದ್ಧತ್ತಾವ ಅಸಾರದ್ಧೋ। ಸಮಾಹಿತಂ ಚಿತ್ತನ್ತಿ ಆರಮ್ಮಣೇ ಚಿತ್ತಂ ಸಮ್ಮಾ ಆಹಿತಂ ಸುಟ್ಠು ಠಪಿತಂ। ಸಮ್ಮಾ ಆಹಿತತ್ತಾವ ಏಕಗ್ಗಂ। ಅಧಿಪತಿಂ ಕರಿತ್ವಾತಿ ಜೇಟ್ಠಕಂ ಕತ್ವಾ। ಸುದ್ಧಂ ಅತ್ತಾನಂ ಪರಿಹರತೀತಿ ಸುದ್ಧಂ ನಿಮ್ಮಲಂ ಕತ್ವಾ ಅತ್ತಾನಂ ಪರಿಹರತಿ ಪಟಿಜಗ್ಗತಿ, ಗೋಪಾಯತೀತಿ ಅತ್ಥೋ। ಅಯಞ್ಚ ಯಾವ ಅರಹತ್ತಮಗ್ಗಾ ಪರಿಯಾಯೇನ ಸುದ್ಧಮತ್ತಾನಂ ಪರಿಹರತಿ ನಾಮ, ಫಲಪ್ಪತ್ತೋವ ಪನ ನಿಪ್ಪರಿಯಾಯೇನ ಸುದ್ಧಮತ್ತಾನಂ ಪರಿಹರತಿ।

40. Dasame ādhipateyyānīti jeṭṭhakakāraṇato nibbattāni. Attādhipateyyantiādīsu attānaṃ jeṭṭhakaṃ katvā nibbattitaṃ guṇajātaṃ attādhipateyyaṃ. Lokaṃ jeṭṭhakaṃ katvā nibbattitaṃ lokādhipateyyaṃ. Navavidhaṃ lokuttaradhammaṃ jeṭṭhakaṃ katvā nibbattitaṃ dhammādhipateyyaṃ. Na iti bhavābhavahetūti iti bhavo, iti bhavoti evaṃ āyatiṃ, na tassa tassa sampattibhavassa hetu. Otiṇṇoti anupaviṭṭho. Yassa hi jāti antopaviṭṭhā, so jātiyā otiṇṇo nāma. Jarādīsupi eseva nayo. Kevalassa dukkhakkhandhassāti sakalassa vaṭṭadukkharāsissa. Antakiriyāpaññāyethāti antakaraṇaṃ paricchedaparivaṭumakaraṇaṃ paññāyeyya. Ohāyāti pahāya. Pāpiṭṭhatareti lāmakatare. Āraddhanti paggahitaṃ paripuṇṇaṃ, āraddhattāva asallīnaṃ. Upaṭṭhitāti catusatipaṭṭhānavasena upaṭṭhitā. Upaṭṭhitattāva asammuṭṭhā. Passaddho kāyoti nāmakāyo ca karajakāyo ca passaddho vūpasantadaratho. Passaddhattāva asāraddho. Samāhitaṃ cittanti ārammaṇe cittaṃ sammā āhitaṃ suṭṭhu ṭhapitaṃ. Sammā āhitattāva ekaggaṃ. Adhipatiṃ karitvāti jeṭṭhakaṃ katvā. Suddhaṃattānaṃ pariharatīti suddhaṃ nimmalaṃ katvā attānaṃ pariharati paṭijaggati, gopāyatīti attho. Ayañca yāva arahattamaggā pariyāyena suddhamattānaṃ pariharati nāma, phalappattova pana nippariyāyena suddhamattānaṃ pariharati.

ಸ್ವಾಕ್ಖಾತೋತಿಆದೀನಿ ವಿಸುದ್ಧಿಮಗ್ಗೇ (ವಿಸುದ್ಧಿ॰ ೧.೧೪೭) ವಿತ್ಥಾರಿತಾನಿ। ಜಾನಂ ಪಸ್ಸಂ ವಿಹರನ್ತೀತಿ ತಂ ಧಮ್ಮಂ ಜಾನನ್ತಾ ಪಸ್ಸನ್ತಾ ವಿಹರನ್ತಿ। ಇಮಾನಿ ಖೋ, ಭಿಕ್ಖವೇ, ತೀಣಿ ಆಧಿಪತೇಯ್ಯಾನೀತಿ ಏತ್ತಾವತಾ ತೀಣಿ ಆಧಿಪತೇಯ್ಯಾನಿ ಲೋಕಿಯಲೋಕುತ್ತರಮಿಸ್ಸಕಾನಿ ಕಥಿತಾನಿ।

Svākkhātotiādīni visuddhimagge (visuddhi. 1.147) vitthāritāni. Jānaṃ passaṃ viharantīti taṃ dhammaṃ jānantā passantā viharanti. Imāni kho, bhikkhave, tīṇi ādhipateyyānīti ettāvatā tīṇi ādhipateyyāni lokiyalokuttaramissakāni kathitāni.

ಪಕುಬ್ಬತೋತಿ ಕರೋನ್ತಸ್ಸ। ಅತ್ತಾ ತೇ ಪುರಿಸ ಜಾನಾತಿ, ಸಚ್ಚಂ ವಾ ಯದಿ ವಾ ಮುಸಾತಿ ಯಂ ತ್ವಂ ಕರೋಸಿ, ತಂ ಯದಿ ವಾ ಯಥಾಸಭಾವಂ ಯದಿ ವಾ ನೋ ಯಥಾಸಭಾವನ್ತಿ ತವ ಅತ್ತಾವ ಜಾನಾತಿ। ಇಮಿನಾ ಚ ಕಾರಣೇನ ವೇದಿತಬ್ಬಂ ‘‘ಪಾಪಕಮ್ಮಂ ಕರೋನ್ತಸ್ಸ ಲೋಕೇ ಪಟಿಚ್ಛನ್ನಟ್ಠಾನಂ ನಾಮ ನತ್ಥೀ’’ತಿ। ಕಲ್ಯಾಣನ್ತಿ ಸುನ್ದರಂ। ಅತಿಮಞ್ಞಸೀತಿ ಅತಿಕ್ಕಮಿತ್ವಾ ಮಞ್ಞಸಿ। ಅತ್ತಾನಂ ಪರಿಗೂಹಸೀತಿ ಯಥಾ ಮೇ ಅತ್ತಾಪಿ ನ ಜಾನಾತಿ, ಏವಂ ನಂ ಪರಿಗೂಹಾಮೀತಿ ವಾಯಮಸಿ। ಅತ್ತಾಧಿಪತೇಯ್ಯಕೋತಿ ಅತ್ತಜೇಟ್ಠಕೋ। ಲೋಕಾಧಿಪೋತಿ ಲೋಕಜೇಟ್ಠಕೋ। ನಿಪಕೋತಿ ಪಞ್ಞವಾ। ಝಾಯೀತಿ ಝಾಯನ್ತೋ। ಧಮ್ಮಾಧಿಪೋತಿ ಧಮ್ಮಜೇಟ್ಠಕೋ। ಸಚ್ಚಪರಕ್ಕಮೋತಿ ಥಿರಪರಕ್ಕಮೋ ಭೂತಪರಕ್ಕಮೋ। ಪಸಯ್ಹ ಮಾರನ್ತಿ ಮಾರಂ ಪಸಹಿತ್ವಾ। ಅಭಿಭುಯ್ಯ ಅನ್ತಕನ್ತಿ ಇದಂ ತಸ್ಸೇವ ವೇವಚನಂ। ಯೋ ಚ ಫುಸೀ ಜಾತಿಕ್ಖಯಂ ಪಧಾನವಾತಿ ಯೋ ಝಾಯೀ ಪಧಾನವಾ ಮಾರಂ ಅಭಿಭವಿತ್ವಾ ಜಾತಿಕ್ಖಯಂ ಅರಹತ್ತಂ ಫುಸಿ। ಸೋ ತಾದಿಸೋತಿ ಸೋ ತಥಾವಿಧೋ ತಥಾಸಣ್ಠಿತೋ। ಲೋಕವಿದೂತಿ ತಯೋ ಲೋಕೇ ವಿದಿತೇ ಪಾಕಟೇ ಕತ್ವಾ ಠಿತೋ। ಸುಮೇಧೋತಿ ಸುಪಞ್ಞೋ। ಸಬ್ಬೇಸು ಧಮ್ಮೇಸು ಅತಮ್ಮಯೋ ಮುನೀತಿ ಸಬ್ಬೇ ತೇಭೂಮಕಧಮ್ಮೇ ತಣ್ಹಾಸಙ್ಖಾತಾಯ ತಮ್ಮಯತಾಯ ಅಭಾವೇನ ಅತಮ್ಮಯೋ ಖೀಣಾಸವಮುನಿ ಕದಾಚಿ ಕತ್ಥಚಿ ನ ಹೀಯತಿ ನ ಪರಿಹೀಯತೀತಿ ವುತ್ತಂ ಹೋತೀತಿ।

Pakubbatoti karontassa. Attā te purisa jānāti, saccaṃ vā yadi vā musāti yaṃ tvaṃ karosi, taṃ yadi vā yathāsabhāvaṃ yadi vā no yathāsabhāvanti tava attāva jānāti. Iminā ca kāraṇena veditabbaṃ ‘‘pāpakammaṃ karontassa loke paṭicchannaṭṭhānaṃ nāma natthī’’ti. Kalyāṇanti sundaraṃ. Atimaññasīti atikkamitvā maññasi. Attānaṃ parigūhasīti yathā me attāpi na jānāti, evaṃ naṃ parigūhāmīti vāyamasi. Attādhipateyyakoti attajeṭṭhako. Lokādhipoti lokajeṭṭhako. Nipakoti paññavā. Jhāyīti jhāyanto. Dhammādhipoti dhammajeṭṭhako. Saccaparakkamoti thiraparakkamo bhūtaparakkamo. Pasayha māranti māraṃ pasahitvā. Abhibhuyya antakanti idaṃ tasseva vevacanaṃ. Yo ca phusī jātikkhayaṃ padhānavāti yo jhāyī padhānavā māraṃ abhibhavitvā jātikkhayaṃ arahattaṃ phusi. Sotādisoti so tathāvidho tathāsaṇṭhito. Lokavidūti tayo loke vidite pākaṭe katvā ṭhito. Sumedhoti supañño. Sabbesu dhammesu atammayo munīti sabbe tebhūmakadhamme taṇhāsaṅkhātāya tammayatāya abhāvena atammayo khīṇāsavamuni kadāci katthaci na hīyati na parihīyatīti vuttaṃ hotīti.

ದೇವದೂತವಗ್ಗೋ ಚತುತ್ಥೋ।

Devadūtavaggo catuttho.







Related texts:



ತಿಪಿಟಕ (ಮೂಲ) • Tipiṭaka (Mūla) / ಸುತ್ತಪಿಟಕ • Suttapiṭaka / ಅಙ್ಗುತ್ತರನಿಕಾಯ • Aṅguttaranikāya / ೧೦. ಆಧಿಪತೇಯ್ಯಸುತ್ತಂ • 10. Ādhipateyyasuttaṃ

ಟೀಕಾ • Tīkā / ಸುತ್ತಪಿಟಕ (ಟೀಕಾ) • Suttapiṭaka (ṭīkā) / ಅಙ್ಗುತ್ತರನಿಕಾಯ (ಟೀಕಾ) • Aṅguttaranikāya (ṭīkā) / ೧೦. ಆಧಿಪತೇಯ್ಯಸುತ್ತವಣ್ಣನಾ • 10. Ādhipateyyasuttavaṇṇanā


© 1991-2026 Titi Tudorancea Yoga Bulletin | Titi Tudorancea® is a Registered Trademark | Terms of use and privacy policy
Contact